Vieta

Latvija

8 teiginiai13 įrašų17 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 teiginių

t-002vidutinis

SSRS unifikacinė politika, autorių vertinimu, nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido Lietuvai juos pasivyti.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 249

Keliais, autostrada, geležinkeliais, galų gale žmonėmis į Lietuvą integruoti Klaipėdos kraštas ir Vilnius. Unitarinė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijome kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus. Tačiau Baltijos sesėms dabar jau reikėjo ne kovoti už nepriklausomybę, o kurti naują ekonomiką, spręsti energetinės nepriklausomybės klausimus, ieškoti naujų rinkų ir savo vietos Europoje, pasaulyje.
t-003vidutinis

1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir Lenkijos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 193

ORiebiniai 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir LenkiJos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio. Latvijos teritorija buvo išvalyta nuo bolševikų.
t-004vidutinis

Narbutas rašo Revelio šv. Olafo bažnyčioje matęs vėliavą su žalvariniu gaidžiu, laikytą pagonybės laikų vėliava iš Latvijos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 96

Iš Marienburgo, Karaliaučiaus, Revelio senienų aiškėja, kad lietuvių karo vėliavose paprastai būdavo pavaizduotas žirgas arba gaidys. Revelyje, šv. Olafo bažnyčioje, pats mačiau medinį kotą su kažkokio audeklo gabalu, kuriame buvo žalvarinis balandžio dydžio gaidys; tatai laikyta pagonybės laikų vėliava, paimta Latvijoje.
t-005vidutinis

Narbutas rašo, kad Šiaurės Lietuvos ir Latvijos kaimiečiai raganomis vadino kerėtojas, galinčias virsti katėmis bei šarkomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 154

Šios deivės yra tikra antikinių hamadriadžių kopija. Prietaringi kaimiečiai, ypač šiaurės Lietuvoje ir Latvijoje, dabar raganomis vadina tam tikras kerėtojas, galinčias pasiversti katėmis bei šarkomis ir skraidančias raitomis ant ožio. Pavasarį perkūno oželis, aukštai iškildamas į orą, mekena ožio balsu, tad valstiečiai sako, kad ragana skrendanti raita ant ožio ir kankinanti jį savo pentinais, todėl tas bliaunąs.
t-006vidutinis

Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 85

Be to, mano paties Lietuvos senovės tyrimai, trukę trisdešimt metų, sukaupė lobį žinių iš mūsų dalyko. Papročiai, įpročiai, prietarai, burtai, mįslės, pasakojimai, padavimai, lietuvių genties tautų dainos, surinktos sunkiu darbu iš tikrosios Lietuvos, Žemaičių, Prūsų ir Latvijos, sudaro tą turtą. Žodžiu, kiek tik leido laiko aplinkybės ir galimybė, stengiausi papildyti ir išaiškinti dalyką, kurį privalėjau išdėstyti šiame veikale, nes esu įsitikinęs, kad mitologija yra raktas seniausiajai tautų istorijai pažinti.
t-007vidutinis

Latvijos kaimiečiai, išlaikę tą mitą, dar ir dabar, išvydę šiaurės pašvaiste, sako: Johdi Kaujahs, dvasios kaunasi.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 183

Juodas (Johds) Laukų arba miškų velnias, tam tikra dvasių gąsdintojų rūšis. Daugiskaita Juodi (,Johdi) reiškia oro dvasias, mirusiųjų vėles. Latvijos kaimiečiai, išlaikę tą mitą, dar ir dabar, išvydę šiaurės pašvaiste, sako: Johdi Kaujahs, dvasios kaunasi.
t-181431vidutinis

ORiebiniai 1920 m. sausio pradžioje Latvijos ir LenkiJos kariuomenės išstūmė Raudonąją armiją iš Daugpilio.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 149

Lyginant su Latvija ir Estija, dvarininkų žemėvalda Lietuvoje buvo perpus mažesnė, o dvarai mažesni 5–6 kartus, valstiečių ūkio ploto vidurkis Lietuvoje – 15,2 ha (Latvijoje – 21,0, Estijoje 29,4 ha).
t-210538vidutinis

Latvija buvo trečioji, labiausiai į šiaurę nutolusi lietuvių genties sritis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 284

Trečia lietuvių genties sritis, labiausiai nutolusi į šiaurę, vadinasi Latvija, o joje gyvenantys žmonės — latviai