Estija

Santrauka

Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Zigmantas buvo pasižadėjęs Švedų valdomą Estiją prijungti prie Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomosios Livonijos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Treniota su žemaičiais rengė siaubiamuosius žygius ir už Dauguvos pasiekdavo Estiją.		c-001
t-002 Karalius vis tiek įsakė Livonijoje stovinčios kariuomenės (jos ten buvo labai maža) vadams pulti švedus Estijoje.		c-002
t-003 Lyginant su Latvija ir Estija, dvarininkų žemėvalda Lietuvoje buvo perpus mažesnė, o dvarai mažesni 5–6 kartus, valstiečių ūkio ploto vidurkis Lietuvoje – 15,2 ha (Latvijoje – 21,0, Estijoje 29,4 ha).		c-003
t-004 Latvija ir Estija vengė kištis į Lenkijos ir Lietuvos konfliktą dėl Vilniaus, abi gravitavo į Varšuvą, o Lietuva dėl Vilniaus problemos iškrisdavo iš perspektyvaus regioninio darinio su Lenkija priešakyje.		c-004
t-005 Siekdami pateisinti gruodžio įvykius tautininkai ir krikščionys demokratai skelbė Lietuvą išgelbėję nuo komunistų perversmo (1924 m. gruodžio 1 d. komunistų pučas Estijoje rodė esant tokią galimybę).		c-005
t-006 Tačiau ji negarantavo Lietuvai Estijos ir Latvijos paramos konflikte su Lenkija dėl Vilniaus krašto, nors sustiprino regiono šalių bendradarbiavimą.		c-006
t-007 Klaipėdos kraštas daugeliu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Didžiąją Lietuvą.		c-007
t-008 Vokietijos ir SSRS slaptasis protokolas Suomiją, Estiją ir Latviją priskyrė sovietų įtakos sferai, o Lietuvą – Vokietijai.		c-008
t-009 Derybas apsunkino tai, jog spalio pradžioje karines bazes pagal panašias sutartis sovietai jau buvo primetę Estijai ir Latvijai.		c-009
t-010 Sovietų Sąjunga, pasinaudodama tarptautine padėtimi ir tuo, kad viso pasaulio dėmesys buvo skirtas vokiečių įsiveržimui į Paryžių, 1940 m. vasarą ne tik okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir, prievarta įvedusi tariamai demokratinį valdymą (oficialiai.		c-010
t-011 Lietuvos sovietizacija 1940 m. birželio 16 d., sovietų divizijoms žygiu per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtus Latviją ir Estiją nuo Vokietijos, žaibu okupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybės.		c-011
t-012 Karui baigiantis, 1943 m., naciai naikino miestų getus, iškasė ir degino nužudytųjų kūnus, 11 000 Lietuvos žydų buvo išvežti į Estijoje ir Latvijoje buvusius konclagerius, apie 3,5 tūkst.		c-012
t-013 Unitarinė, unifikacinė SSRS politika gerokai nusmukdė Latvijos ir Estijos lygį, bet leido pakilti Lietuvos lygiui, tad pagaliau visais parametrais pasivijome kaimynus ir gaminome tiek, kiek latviai ir estai kartu sudėjus.		c-013
t-014 Lietuva pasirinko euroatlantinės integracijos kelią, todėl 1992 m. birželio 8 d. priėmė konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (panašiai pasielgė Latvija ir Estija).		c-014
t-015 Tuo tarpu Treniota su žemaičiais žygiavo tolimus žygius: Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją.		c-015
t-016 Gaudamas Lietuvos Lenkijos sostą, Zigmantas buvo pasižadėjęs Švedų valdomą Estiją prijungti prie Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomosios Livonijos.		c-016

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Treniota su žemaičiais rengė siaubiamuosius žygius ir už Dauguvos pasiekdavo Estiją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Bet, neatvykus Naugardo ka- riuomenei, jis neįstengė paimti pilies ir, grįžęs namo, daugiau su ordinu nebekariavo. Tuo tarpu Treniota su žemaičiais žygiavo tolimus žygius: Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Tai buvo tik siaubiamieji, o ne užkariaujamieji žygiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Karalius vis tiek įsakė Livonijoje stovinčios kariuomenės (jos ten buvo labai maža) vadams pulti švedus Estijoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau seimas buvo nusistatęs prieš karą ir nedavė pinigų. Karalius vis tiek įsakė Livonijoje stovinčios kariuomenės (jos ten buvo labai maža) vadams pulti švedus Estijoje. Bet karas nesisekė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lyginant su Latvija ir Estija, dvarininkų žemėvalda Lietuvoje buvo perpus mažesnė, o dvarai mažesni 5–6 kartus, valstiečių ūkio ploto vidurkis Lietuvoje – 15,2 ha (Latvijoje – 21,0, Estijoje 29,4 ha).