Santrauka
Kijevo Rusia aprašoma kaip buvusių stačiatikiškų žemių erdvė, kurią užvaldė pagoniška Lietuvos valstybė tapdama regionine didvalstybe. Rusios žemės taip pat minimos kaip ankstyvų lietuvių karo žygių kryptis.
Pavadinimai šaltiniuose
- Kijevo Rusia
- Kijevo Rusios
- Rusios žemės
Kas tai
- tipas: istorinis politinis regionas / valstybė
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XII-XIV a. kontekstas
- datos: 1183 m.
- periodas: viduramziai
- amziai: XII, XIV
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-005 Pagoniška Lietuvos valstybė užvaldė didžiules buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškų žemių erdves. | c-001 | |
| t-006 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes ir nusiaubė Pskovą. | c-002 | |
| t-007 Pagoniška Lietuvos valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe, užvaldžiusia dideles buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškas žemes. | c-003 | |
| t-008 Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. | c-004 | |
| t-009 Iki XII a. pabaigos Lietuva buvo Rusios įtakoje, o vėliau savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją. | c-005 | |
| t-011 Iš Rusios pirkliai į Gedimino sostinę atveždavo kai kurių Rytų vaisių. | c-007 | |
| t-012 Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas. | c-008 | |
| t-013 Politiniai pokyčiai Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymą perleido Algirdo rankoms. | c-009 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pagoniška Lietuvos valstybė užvaldė didžiules buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškų žemių erdves.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi. Vis dėlto tai liko istorinis epi- zodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes ir nusiaubė Pskovą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Mindaugas sukuria Lietuvos valstybę. Mindaugo karūnacija 1253 metais Aktyviausi ir karingiausi iš baltų genčių XI–XII a. atrodė kuršiai, o XII a. pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai. Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pagoniška Lietuvos valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe, užvaldžiusia dideles buvusios Kijevo Rusios stačiatikiškas žemes.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vis dėlto tai liko istorinis epi- zodas, nors pagoniška valstybė pamažu tapo regionine didvalstybe arba imperija, užvaldžiusia didžiules stačiatikiškų žemių (buvusios Kijevo Rusios) erdves. 1387 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Žinoma, kad 1183 m. lietuviai surengė pirmąjį savarankišką žygį į Rusios žemes, per kurį nusiaubė Pskovą, o pakeliui turbūt ir Polocką. Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iki XII a. pabaigos Lietuva buvo Rusios įtakoje, o vėliau savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią ir Lenkiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15
Puslapis 32
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją. Tuo metu poreikis turėti savą gynybą ir per ne paliaujamus karus pažintis su kaimyninėmis šalimis, jau at- sikračiusiomis netašyto barbariškumo, davė pradžią rastis Lietuvos žemėje medinėms pilims ir tvirtovėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Rusios pirkliai į Gedimino sostinę atveždavo kai kurių Rytų vaisių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš Rusios, Gedimino vasalės ar besigiminiavusios, pirkliai į sostinę 23 Mažesnieji broliai (pranciškonų atšaka).
Puslapis 40
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS atveždavo kai kokių Rytų vaisių, o iš Lenkijos, glaudžia gi minyste susietos, ir iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno Lenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vla dislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tau tos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pa matus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Politiniai pokyčiai Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymą perleido Algirdo rankoms.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tie politiniai pokyčiai Vilniu je, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios val dymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas. Pasta rasis, Gedimino vertas įpėdinis, narsa ir proto guvumu nenusileidęs tėvo šlovei ir kivirčų krašto viduje sukrėstai Lietuvos valstybei grąžinęs vienybę ir galią, tapo anuomet galingiausiu valdovu Šiaurės Europoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |