Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Vokietija

LaikotarpisXIXXIXX1034–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Be to, daug didikų vaikų, išvažiavę mokytis į Vokietijos universitetus, užsikrėsdavo protestantų mokslu, kurį parsiveždavo kartu ir į Lietuvą; čia,. Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Rengiantis 1579 m. buvo samdomi kareiviai Vengrijoje ir Vokietijoje, perkami ir gaminami ginklai.
t-002 1918 m. kovo 23 d. Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę.
t-003 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu protokolu Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą, o Vokietija gavo Liublino vaivadiją.
t-004 Kryžiuočių ordino veikloje išliko paprotys kviesti svečius iš Vokietijos.
t-005 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS slaptu protokolu pasidalijo regioną įtakos sferomis, o Lietuva atiteko Vokietijai.
t-006 Po 1629 m. paliaubų su ATR Gustavo Adolfo vadovaujama Švedijos kariuomenė Vokietijoje laimėjo pergalių prieš katalikų kariuomenes.
t-007 Vokietijos universitetuose besimokę didikų vaikai protestantų mokslą parsiveždavo į Lietuvą.
t-008 1918 m. kovo 23 d. Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet siejo ją su glaudžiais ryšiais su Vokietija.
t-009 Rygos pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų į Vokietiją tikrumas.
t-010 Rengiant 1579 m. žygį prieš caro kariuomenę, kareivių buvo prisisamdyta Vengrijoje ir Vokietijoje.
t-011 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu Reicho ir SSRS protokolu Lietuvai patekus į SSRS įtakos sferą, Vokietijos spaudimas Lietuvai baigėsi.
t-012 Į Vokietijos protestantiškus universitetus mokytis išvykę jaunuoliai dažnai grįždavo protestantai.
t-013 1940 m. birželį iš Lietuvos pasitraukęs Antanas Smetona per Vokietiją, Šveicariją ir Portugaliją išvyko į JAV.
t-014 1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
t-015 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS slaptasis protokolas Lietuvą priskyrė Vokietijos įtakos sferai.
t-016 1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų buvo pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
t-017 1919 m. Versalio taikos konferencija nuo Vokietijos atskyrė Klaipėdos kraštą, bet jo Lietuvai neatidavė.
t-018 Po magistro mirties Ordine buvo priskaičiuojama du tūkstančiai brolių, gimusių kilmingose Vokietijos šeimose.
t-019 Į Vokietijos protestantiškus universitetus išvykę studentai dažnai grįždavo protestantais.
t-020 Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas.
t-021 Iš Vokietijos ir toliau buvo kviečiami svečiai, o kovoms imta skelbti specialius kryžiaus žygius.
t-022 Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabartinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai.
t-023 Lietuvos diplomatijoje buvo siūloma susigrąžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.
t-024 Rygos pasiuntiniai popiežiui pranešė, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas.
t-025 1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis.
t-026 1935 m. Stasys Lozoraitis siūlė Lietuvai atkurti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.
t-027 Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai.
t-028 Susitikime dalyvavo Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai.
t-029 Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje buvo Vokietijoje.
t-030 Išvykę į Vokietijos universitetus jaunuoliai dažnai vėl pereidavo į protestantizmą.
t-031 Pasiuntiniai su vainikais, išgirdę apie pasienio trukdymus, grįžo į Vokietiją.
t-032 Lietuvių konferencija numatė santykius su Vokietija, jeigu ši prieš Taikos konferenciją pripažintų Lietuvos valstybę.
t-033 LAF aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo.
t-034 1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos padėjo okupuoti abi šalis.
t-035 1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvą strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos.
t-036 Kaltinamieji teigė, kad Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi ir nurodymus gaudavo iš Vokietijos nacių.
t-037 Pasiuntiniai su vainikais, išgirdę apie pasienio trukdymus, grįžo į Vokietiją.
t-038 Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje dar buvo Vokietijoje.
t-039 1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis ir su ja pasiekė daugiausia užsienio politikos susitarimų.
t-040 Aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo detalių.
t-041 Vilniaus konferencijoje svarstyta, kad Lietuvos interesai labiau krypsta į Vakarus, tai yra į Vokietiją.
t-042 Dvasininkais besirengiantys studentai paprastai vykdavo į Krokuvą, o kiti mokėsi Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetuose.
t-043 Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje).

Ryšiai