Vokietija

Santrauka

Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Be to, daug didikų vaikų, išvažiavę mokytis į Vokietijos universitetus, užsikrėsdavo protestantų mokslu, kurį parsiveždavo kartu ir į Lietuvą; čia,. Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Po 1629 m. paliaubų su ATR Gustavo Adolfo vadovaujama švedų kariuomenė Vokietijoje laimėjo prieš katalikų kariuomenes.		c-001
t-002 Iš Vokietijos ir toliau buvo kviečiami svečiai, o kovoms imta skelbti specialius kryžiaus žygius.		c-002
t-003 Vokietijos universitetuose besimokę didikų vaikai protestantų mokslą parsiveždavo į Lietuvą.		c-003
t-004 Rengiantis 1579 m. buvo samdomi kareiviai Vengrijoje ir Vokietijoje, perkami ir gaminami ginklai.		c-004
t-005 Į Vokietijos protestantiškus universitetus išvykę studentai dažnai grįždavo protestantais.		c-005
t-006 Išvykę į Vokietijos universitetus jaunuoliai dažnai vėl pereidavo į protestantizmą.		c-006
t-007 Lietuva yra kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų Europos: per Lietuvą eina tiesiausias kelias iš Vokietijos į Rusiją, per Lietuvą vokiečiai veržėsi į rytus, o rusai į vakarus.		c-007
t-008 Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai.		c-008
t-009 Daliai lietuvių inteligentų pasitraukus į Peterburgą, likę Vilniuje ir Kaune suvokė, kad Vokietija planuoja aneksuoti okupuotas teritorijas, jas kolonizuoti ir germanizuoti.		c-009
t-010 Vilniaus konferencijoje svarstyta, kad Lietuvos interesai labiau krypsta į Vakarus, tai yra į Vokietiją.		c-010
t-011 1918 m. kovo 23 d. Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet siejo ją su glaudžiais ryšiais su Vokietija.		c-011
t-012 Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.		c-012
t-013 1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų buvo pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.		c-013
t-014 1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis.		c-014
t-015 Lietuvos diplomatijoje buvo siūloma susigrąžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.		c-015
t-016 Dauguma kaltinamųjų sakė, kad Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi ir nurodymus gaudavo iš Vokietijos nacių.		c-016
t-017 Kovo 20 dieną Vokietija ultimatyviai pareikalavo perduoti jai Klaipėdos kraštą ir grasino į tą teritoriją įvesti kariuomenę.		c-017
t-018 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS slaptu protokolu pasidalijo regioną įtakos sferomis, o Lietuva atiteko Vokietijai.		c-018
t-019 1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu protokolu Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą, o Vokietija gavo Liublino vaivadiją.		c-019
t-020 1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvą strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos.		c-020
t-021 Aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo detalių.		c-021
t-022 Nacių Vokietijos planuose Baltijos šalys laikytos vokiečių „gynybine erdve“, kuri palaipsniui turėjo susilieti su Trečiuoju Reichu.		c-022
t-023 Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas.		c-023
t-024 Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai.		c-024
t-025 Smetona nebuvo pageidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Portugaliją išvyko į JAV.		c-025
t-026 Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje).		c-026
t-027 Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabartinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai.		c-027
t-028 Pasiuntiniai su vainikais, išgirdę apie pasienio trukdymus, grįžo į Vokietiją.		c-028
t-030 Susitikime dalyvavo Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai.		c-030
t-031 Rygos pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų į Vokietiją tikrumas.		c-031
t-032 Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje dar buvo Vokietijoje.		c-032

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Po 1629 m. paliaubų su ATR Gustavo Adolfo vadovaujama švedų kariuomenė Vokietijoje laimėjo prieš katalikų kariuomenes.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Po 1629 m. paliaubų su ATR, Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo vadovaujama švedų kariuomenė ėmė skinti pergales prieš kata- likų kariuomenes Trisdešimtmečio karo mūšių laukuose (1618- 1648 m.), Vokietijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Iš Vokietijos ir toliau buvo kviečiami svečiai, o kovoms imta skelbti specialius kryžiaus žygius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Neišnyko nė senas paprati- mas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specia- lūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordi- nas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vokietijos universitetuose besimokę didikų vaikai protestantų mokslą parsiveždavo į Lietuvą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Protestantizmo plitimas. Protestantizmas labai greitai pa- siekė Lietuvą. 1525 m. Lietuvos pašonėje priėmė protestantizmą kryžiuočių ordino magistras ir daugumas brolių. Be to, daug didi- kų vaikų, išvažiavę mokytis į Vokietijos universitetus, užsikrėsda- vo protestantų mokslu, kurį parsiveždavo kartu ir į Lietuvą; čia, esant tokiai liūdnai Bažnyčios būklei, jam buvo labai patogi dirva plisti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Rengiantis 1579 m. buvo samdomi kareiviai Vengrijoje ir Vokietijoje, perkami ir gaminami ginklai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu surinkus pinigų, prisi- samdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisi- gaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),

1579 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Į Vokietijos protestantiškus universitetus išvykę studentai dažnai grįždavo protestantais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Daugelis vyko į Vokietiją; bet kadangi ten universitetai buvo protestantiški, tai dažnai jie iš ten grįždavo protestantai. Tais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje buvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo ka- talikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į pro- testantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į kata- likybę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Išvykę į Vokietijos universitetus jaunuoliai dažnai vėl pereidavo į protestantizmą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje buvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo ka- talikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į pro- testantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į kata- likybę. Todėl katalikų dvasininkams ir jėzuitams buvo labai svarbu įkurti savo aukštąją mokyklą, kad kuo mažiausia vyktų mokytis svetur ir kad vietoje būtų galima paruošti didžiai rei- kalingų katalikų šviesuolių su aukštuoju mokslu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Lietuva yra kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų Europos: per Lietuvą eina tiesiausias kelias iš Vokietijos į Rusiją, per Lietuvą vokiečiai veržėsi į rytus, o rusai į vakarus.