Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
50 teiginių38 įrašai29 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 50 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–50 iš 50 teiginių
Rengiantis 1579 m. buvo samdomi kareiviai Vengrijoje ir Vokietijoje, perkami ir gaminami ginklai.
PDF 300-301
000 karių. Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla), 1579 m.
1918 m. kovo 23 d. Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę.
PDF 136
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu. Konstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba nervingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai sujungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija.
1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu protokolu Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą, o Vokietija gavo Liublino vaivadiją.
PDF 184
Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. Užtat sukruto sujudo Maskva – V.
Kryžiuočių ordino veikloje išliko paprotys kviesti svečius iš Vokietijos.
PDF 56
Neišnyko nė senas papratimas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specialūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordinas.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir SSRS slaptu protokolu pasidalijo regioną įtakos sferomis, o Lietuva atiteko Vokietijai.
PDF 183
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai.
Po 1629 m. paliaubų su ATR Gustavo Adolfo vadovaujama Švedijos kariuomenė Vokietijoje laimėjo pergalių prieš katalikų kariuomenes.
PDF 119
Po 1629 m. paliaubų su ATR, Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo vadovaujama švedų kariuomenė ėmė skinti pergales prieš katalikų kariuomenes Trisdešimtmečio karo mūšių laukuose (1618- 1648 m.), Vokietijoje.
Vokietijos universitetuose besimokę didikų vaikai protestantų mokslą parsiveždavo į Lietuvą.
PDF 266
**Protestantizmo plitimas.** Protestantizmas labai greitai pasiekė Lietuvą. 1525 m. Lietuvos pašonėje priėmė protestantizmą kryžiuočių ordino magistras ir daugumas brolių. Be to, daug didikų vaikų, išvažiavę mokytis į Vokietijos universitetus, užsikrėsdavo protestantų mokslu, kurį parsiveždavo kartu ir į Lietuvą; čia, esant tokiai liūdnai Bažnyčios būklei, jam buvo labai patogi dirva plisti.
1918 m. kovo 23 d. Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet siejo ją su glaudžiais ryšiais su Vokietija.
PDF 136
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu. Konstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba nervingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai sujungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija.
Rygos pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų į Vokietiją tikrumas.
PDF 90
Atvykę taip pat Rygos miesto pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai priimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutartį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis patvirtintą.
Rengiant 1579 m. žygį prieš caro kariuomenę, kareivių buvo prisisamdyta Vengrijoje ir Vokietijoje.
PDF 300-301
000 karių. Tuo būdu surinkus pinigų, prisisamdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisigaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla), 1579 m.
1939 m. rugsėjo 28 d. slaptu Reicho ir SSRS protokolu Lietuvai patekus į SSRS įtakos sferą, Vokietijos spaudimas Lietuvai baigėsi.
PDF 184
Tačiau rugsėjo 28-ąją Viačeslavui Molotovui ir Joachimui fon Ribentropui (Joachim von Ribbentrop) pasirašius sienų ir draugystės sutartį tarp Reicho ir SSRS, pagal jos slaptą protokolą Lietuvos teritorijai patekus į SSRS įtakos sferą (už tai Vokietija gavo Liublino vaivadiją), Vokietijos spaudimą Lietuvai kaip ranka nuėmė. Užtat sukruto sujudo Maskva – V.
Į Vokietijos protestantiškus universitetus mokytis išvykę jaunuoliai dažnai grįždavo protestantai.
PDF 304
Daugelis vyko į Vokietiją; bet kadangi ten universitetai buvo protestantiški, tai dažnai jie iš ten grįždavo protestantai. Tais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje buvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo katalikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į protestantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į katalikybę.
1940 m. birželį iš Lietuvos pasitraukęs Antanas Smetona per Vokietiją, Šveicariją ir Portugaliją išvyko į JAV.
PDF 225
1940 m. birželį išvykęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona nebuvo pageidaujamas nė vienoje Europos šalyje, tad per Vokietiją, Šveicariją, Portugaliją išvyko į JAV.
1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
PDF 153
Sureguliavus santykius su sąjungininkais, stengiantis išvengti dvejonių dėl naujo teritorijos statuso, su Vokietija pasirašytas kompleksas sutarčių, svarbi prekybos ir laivininkystės sutartis, o 1928 m. sausio 29 d. po ilgų ir sunkių derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS slaptasis protokolas Lietuvą priskyrė Vokietijos įtakos sferai.
PDF 183
Neutralumo įstatymu besiginantį Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį 1939 m. rugpjūčio 23 d., kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai.
1928 m. sausio 29 d. po ilgų derybų buvo pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
PDF 153
Sureguliavus santykius su sąjungininkais, stengiantis išvengti dvejonių dėl naujo teritorijos statuso, su Vokietija pasirašytas kompleksas sutarčių, svarbi prekybos ir laivininkystės sutartis, o 1928 m. sausio 29 d. po ilgų ir sunkių derybų pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos sienos sutartis.
1919 m. Versalio taikos konferencija nuo Vokietijos atskyrė Klaipėdos kraštą, bet jo Lietuvai neatidavė.
PDF 16
Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Po magistro mirties Ordine buvo priskaičiuojama du tūkstančiai brolių, gimusių kilmingose Vokietijos šeimose.
PDF 41
Anaiptol, tu gausiai davei jiems visa, ko troško jo širdis. Jo vadovavimo metais Ordinas taip sustiprėjo, kad neilgai trukus po jo mirties šiame Ordine jau buvo priskaičiuojama du tūkstančiai brolių, gimusių kilmingose Vokietijos šeimose. Jo šviesybė valdovas Konradas, Tiuringijos landgrafas, kurio giminaitis buvo ir pats magistras, būdamas pasauliečiu, užsivilko drauge su dideliu būriu savo kilmingųjų šio Ordino vienuoli© apsiaustą.
Į Vokietijos protestantiškus universitetus išvykę studentai dažnai grįždavo protestantais.
PDF 304
Daugelis vyko į Vokietiją; bet kadangi ten universitetai buvo protestantiški, tai dažnai jie iš ten grįždavo protestantai. Tais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje buvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo katalikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į protestantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į katalikybę.
Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas.
PDF 202
Vokietija Lietuvą laikė sudedamąja SSRS dalimi ir iš pradžių ją administravo karinė valdžia, o 1941 m. liepos pabaigoje įvestas civilinis okupacinis valdymas. Liepos 17-osios nutarimu iš „buvusių laisvų Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybių“ ir Gudijos sudarytas Rytų krašto (Ostlando) reicho komisariatas.
Iš Vokietijos ir toliau buvo kviečiami svečiai, o kovoms imta skelbti specialius kryžiaus žygius.
PDF 56
Neišnyko nė senas papratimas kviesti svečius iš Vokietijos; buvo pradėti skelbti net specialūs kryžiaus žygiai. Tačiau visos akcijos centras jau buvo ordinas.
Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabartinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai.
PDF 255-256
pabaigoje padėtis pasikeitė. Vokietija, po Antrojo pasaulinio karo prievarta išstumta iš Rytprūsių (dabartinės Kaliningrado srities), neturėdama sienos su Lietuva, nepretendavo į Klaipėdos kraštą, kurio daugumą gyventojų sudarė lietuviai. Geryn klostėsi santykiai su kaimyne Lenkija, mat Vilniuje per pusę šimtme-
Lietuvos diplomatijoje buvo siūloma susigrąžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.
PDF 178
Negalime kautis dviejuose diplomatijos frontuose, todėl Lietuvai reikia susigrąžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija. Karinėje srityje S.
Rygos pasiuntiniai popiežiui pranešė, kad buvo svarstytas Gedimino laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas.
PDF 90
Atvykę taip pat Rygos miesto pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai priimta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutartį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis patvirtintą.
1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis.
PDF 159
Tapusi Tautų Sąjungos nare Vokietija nebegalėjo remti Lietuvos ambicijų Vilniuje, tačiau būtent su Vokietija 1928 m. pasirašytos net aštuonios sutartys ir pasiekta daugiausia. A.
1935 m. Stasys Lozoraitis siūlė Lietuvai atkurti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija.
PDF 178
Negalime kautis dviejuose diplomatijos frontuose, todėl Lietuvai reikia susigrąžinti Lenkijos faktorių ir išnaudoti jį kovojant su Vokietija. Karinėje srityje S.
Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai.
PDF 224
Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai. Vokietijai pralaimėjus karą, kai kurie jų pateko į vadinamąsias dipukų (angl. displaced persons (DP) – perkeltieji asmenys) – karo pabėgėlių, dėl įvairių priežasčių atsidūrusių už tėvynės ribų, stovyklas.
Susitikime dalyvavo Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai.
PDF 228
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d.
Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje buvo Vokietijoje.
PDF 95
1034-1035; kad Karolis Tryrietis, dar 1323 m. rugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijoje. Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p.
Išvykę į Vokietijos universitetus jaunuoliai dažnai vėl pereidavo į protestantizmą.
PDF 304
Tais laikais būdavo labai paprastas reiškinys, kad jaunystėje buvę protestantai, patekę į jėzuitų mokyklas, pasidarydavo katalikais, išvykę į Vokietijos universitetus, vėl atvirsdavo į protestantizmą, o grįžę namo po kiek laiko vėl pereidavo į katalikybę. Todėl katalikų dvasininkams ir jėzuitams buvo labai svarbu įkurti savo aukštąją mokyklą, kad kuo mažiausia vyktų mokytis svetur ir kad vietoje būtų galima paruošti didžiai reikalingų katalikų šviesuolių su aukštuoju mokslu.
Pasiuntiniai su vainikais, išgirdę apie pasienio trukdymus, grįžo į Vokietiją.
PDF 381
Išgirdę apie pasienio trukdymus, tie pasiuntiniai su vainikais grįžo Vokietijon. Vainikavimas susitrukdė.
Lietuvių konferencija numatė santykius su Vokietija, jeigu ši prieš Taikos konferenciją pripažintų Lietuvos valstybę.
PDF 133
Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „sušauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konferenciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokietiją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmininku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A.
LAF aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo.
PDF 195-196
Citatos tekstas nepasiekiamas.
1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos padėjo okupuoti abi šalis.
PDF 190
Lietuvos sovietizacija 1940 m. birželio 16 d., sovietų divizijoms žygiu per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtus Latviją ir Estiją nuo Vokietijos, žaibu okupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybės.
1940 m. birželio 16 d. sovietų divizijos per Lietuvą strategiškai atkirtusios Latviją ir Estiją nuo Vokietijos.
PDF 190
Lietuvos sovietizacija 1940 m. birželio 16 d., sovietų divizijoms žygiu per Lietuvos teritoriją strategiškai atkirtus Latviją ir Estiją nuo Vokietijos, žaibu okupuotos ir dvi gretimos Baltijos valstybės.
Kaltinamieji teigė, kad Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi ir nurodymus gaudavo iš Vokietijos nacių.
PDF 180
Surinkta 34 tomai kaltinamosios medžiagos, teismo salės pasienyje išrikiuota 300 dėžių su įrodymais: svastikomis, vėliavomis, smogikų uniformomis, instrukcijomis, lapeliais, ginklais. Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gaudavo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R.
Karolis Tryrietis 1323 m. rugpjūčio viduryje dar buvo Vokietijoje.
PDF 95
1034-1035; kad Karolis Tryrietis, dar 1323 m. rugpjūčiui įpusėjus, buvo Vokietijoje. Apie jo priėmimą popiežiaus rūmuose pasakoja Vygandas M a r b u r g a s, p.
1928 m. Lietuva su Vokietija pasirašė net aštuonias sutartis ir su ja pasiekė daugiausia užsienio politikos susitarimų.
PDF 158-159
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Aktyvistai per ryšininkus iš Vokietijos siuntė instrukcijas dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir būsimo sukilimo detalių.
PDF 195-196
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Vilniaus konferencijoje svarstyta, kad Lietuvos interesai labiau krypsta į Vakarus, tai yra į Vokietiją.
PDF 133
Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „sušauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konferenciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokietiją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmininku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A.
Dvasininkais besirengiantys studentai paprastai vykdavo į Krokuvą, o kiti mokėsi Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetuose.
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmonių buvo nedaug.
Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje).
PDF 251
Tačiau krizė privertė Lietuvos eksportą persiorientuoti iš nestabilių Rytų rinkų į reiklesnes Vakarų rinkas. Lietuvos pagrindinėmis užsienio prekybos partnerėmis tapo Vokietija (pirmoje vietoje) ir Lenkija (antroje vietoje). Greitai persiorientavusi į Vakarus Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio.
Jo metais Ordinas gavo puikių dovanų Apulijoje, Romanijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, o Vengrijoje vadinamąją Burcos žemę159, be to, Livoniją ir Prūsiją.
PDF 41
Be to, to paties brolio Hermano vadovavimo metais ir popiežius, ir imperatorius suteikė Ordinui didelių privilegijų. Jo metais Ordinas gavo puikių dovanų Apulijoje, Romanijoje, Armėnijoje, Vokietijoje, o Vengrijoje vadinamąją Burcos žemę159, be to, Livoniją ir Prūsiją. Jo rūpesčiu Ordinas pasiekė tokių klestėjimo viršūnių, kokių nuo amžių niekas nebuvo girdėjęs, nes vargu ar kuris vienuolynas bei ordinas yra šiame pasaulyje tiek laimėję vieno žmogaus pastangomis.
Vokietija buvo išimtis, nes joje jau nuo XI a. trūko laisvų žemių.
PDF 10
Išimtimi laikytina Vokietija, kurioje jau nuo XI a. trūko laisvų žemių.
Vienas delegatų prašymas buvo susijęs su lietuvių belaisvių padėtimi Vokietijoje.
PDF 50
Vienas prašymas buvo lietuvių belaisvių Vokietijoje reikale. Kitas-gi delegatų misijos reikale ir organizavimo pagelbos Lietuvai.
Vokietijoje civilinė valdžia priklausė nuo militarinės valdžios.
PDF 63
Vokietijoje abelnai, o Lietuvoje ypačiai civile valdžia priklauso nuo militarės valdžios, nors ir civilių valdžių ofisuose sėdi ne kas kitas, kaip kareiviai su aficieriais.
Kai kurie Seinų kunigai buvo išvežami į Vokietiją.
PDF 68
Tie Seinų kunigai, kurie priešinosi vokietinimo politikai, tapo pabausti išvežinimu jų Vokietijon, arba permainymu vietos.
Prūsijos žemės ir brolių likimą buvo siūloma patikėti Vokietijos kraštams kartu su Čekija, Krokuva ir Lenkija.
PDF 91
patarė pasiųsti Austrijos kunigaikščiui Mstivojų, Sventopelko sūnų, kaip įkaitą ir Prūsijos žemės bei brolių likimą patikėti Vokietijos, Čekijos, Krokuvos ir Lenkijos kraštams, nes matė, kad tikėjimo ir brolių reikalai bematant čia žūsią, jeigu nepaskubėsianti ateiti ir dieviškoji, ir jų pagalba
Brolis Ditrichas iš Lidelau grįžo iš Vokietijos.
PDF 158
Grįžęs šiuo metu iš Vokietijos, brolis Ditrichas iš Lidelau, sembų fogtas, atkalbėjo sembus, kurie jį nuoširdžiai gerbė, nuo šito paklydimo.
Vokietijoje tuo laikotarpiu veikė daugiausia leidyklų, spausdinusių ar gaminusių masinės gamybos sieninius paveikslus, o kai kurios jų produkciją skyrė Rytų Europos rinkai.
p. 672 (PDF 673)
Citatos tekstas nepasiekiamas.