Albertas Didysis

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

207 Vėliau, laikui bėgant, iš istorinio netikrumo ūkanų dar išnirdavo kai kurių faktų, susijusių su mūsų tema. Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedonijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į dešiniąją jo pakrantę. Alanai traukė ten, tad gelonai-budinai liko kairiojoje Dnepro pakrantėje savarankiški, be slegiančios jų valdžios įtakos; netgi esama nedidelių dingsčių manyti, jog ir gelonų kariuomenė ėjusi grobio į Pietus.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedonijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į dešiniąją jo pakrantę. Alanai traukė ten, tad gelonai-budinai liko kairiojoje Dnepro pakrantėje savarankiški, be slegiančios jų valdžios įtakos; netgi esama nedidelių dingsčių manyti, jog ir gelonų kariuomenė ėjusi grobio į Pietus. Gal tai davė pradžią romėnų žinioms apie gelonų žygį į getų dukras ir net į Rodopų kalnus arba į šiandienius Balkanus, kur buvo pažinti puikūs šios tautos lankininkai (§63).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Hartknochas2 pateikia žinių, jog prie Baltijos jūros amžių amžiais buvo žinomi padavimai apie tenykščių genčių, ypač prūsų, ištakas. Tai nugirdęs kronikininkas Vitechindas3, savo ruožtu norėjęs nuspalvinti šiuos ¡padavimus tariamu istoriškumu, rašo apie makedonus, po Aleksandro Didžiojo mirties atvykusius į prūsų kraštus. Po jo keli kronikininkai teigė tą patį, visada remdamiesi vietiniais stebėjimais, kurie visada jiems patvirtindavo giminingumą su heleniškomis kartomis.

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pavedimu keliavo į Prūsiją, užsuko į uostą, susipažino su tenykščio krašto būkle bei kai kuriais gyventojų papročiais ir pateikė karaliui platų to aprašymą, iš kur paėmę tuos dalykus, kurie iš tiesų svarbūs mūsų temai, išdėstysime.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tais pačiais metais Kelne mirė Albertas Didysis