Albertas Didysis buvo Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, garsėjęs neprilygstamu išsilavinimu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.
Albertas Didysis atsisakė Regensburgo vyskupystės, 18 metų triūsė Kelne ir mirė 1280 m., sulaukęs 80 metų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.
Tai nugirdęs kronikininkas Vitechindas3, savo ruož tu norėjęs nuspalvinti šiuos ¡padavimus tariamu istorišku mu, rašo apie makedonus, po Aleksandro Didžiojo mirties atvykusius į prūsų kraštus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 195
Hartknochas2 pa teikia žinių, jog prie Baltijos jūros amžių amžiais buvo žinomi padavimai apie tenykščių genčių, ypač prūsų, iš takas. Tai nugirdęs kronikininkas Vitechindas3, savo ruož tu norėjęs nuspalvinti šiuos ¡padavimus tariamu istorišku mu, rašo apie makedonus, po Aleksandro Didžiojo mirties atvykusius į prūsų kraštus. Po jo keli kronikininkai teigė tą patį, visada remdamiesi vietiniais stebėjimais, kurie visada jiems patvirtindavo giminingumą su heleniškomis kartomis.
Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedo nijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į deši niąją jo pakrantę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 202
207\nVėliau, laikui bėgant, iš istorinio netikrumo ūkanų dar\nišnirdavo kai kurių faktų, susijusių su mūsų tema. Mirus\nAleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedo\nnijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų\nžygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau\nį pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į deši\nniąją jo pakrantę. Alanai traukė ten, tad gelonai-budinai\nliko kairiojoje Dnepro pakrantėje savarankiški, be sle\ngiančios jų valdžios įtakos; netgi esama nedidelių dings\nčių manyti, jog ir gelonų kariuomenė ėjusi grobio į Pie\ntus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 202
Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedo nijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į deši niąją jo pakrantę. Alanai traukė ten, tad gelonai-budinai liko kairiojoje Dnepro pakrantėje savarankiški, be sle giančios jų valdžios įtakos; netgi esama nedidelių dings čių manyti, jog ir gelonų kariuomenė ėjusi grobio į Pie tus. Gal tai davė pradžią romėnų žinioms apie gelonų žygį į getų dukras ir net į Rodopų kalnus arba į šiandie nius Balkanus, kur buvo pažinti puikūs šios tautos lanki ninkai (§63).
Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pavedimu keliavo į Prūsiją, užsuko į uostą, susipažino su tenykš čio krašto būkle bei kai kuriais gyventojų papročiais ir pateikė karaliui platų to aprašymą, iš kur paėmę tuos dalykus, kurie iš tiesų svarbūs mūsų temai.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 107
Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pavedimu \nkeliavo į Prūsiją, užsuko į uostą, susipažino su tenykš\nčio krašto būkle bei kai kuriais gyventojų papročiais ir \npateikė karaliui platų to aprašymą, iš kur paėmę tuos \ndalykus, kurie iš tiesų svarbūs mūsų temai, išdėstysime.