Albertas Didysis buvo Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, garsėjęs neprilygstamu išsilavinimu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.
Albertas Didysis atsisakė Regensburgo vyskupystės, 18 metų triūsė Kelne ir mirė 1280 m., sulaukęs 80 metų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.
Tai nugirdęs kronikininkas Vitechindas3, savo ruož tu norėjęs nuspalvinti šiuos ¡padavimus tariamu istorišku mu, rašo apie makedonus, po Aleksandro Didžiojo mirties atvykusius į prūsų kraštus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 195
Hartknochas2 pateikia žinių, jog prie Baltijos jūros amžių amžiais buvo žinomi padavimai apie tenykščių genčių, ypač prūsų, ištakas. Tai nugirdęs kronikininkas Vitechindas3, savo ruožtu norėjęs nuspalvinti šiuos ¡padavimus tariamu istoriškumu, rašo apie makedonus, po Aleksandro Didžiojo mirties atvykusius į prūsų kraštus. Po jo keli kronikininkai teigė tą patį, visada remdamiesi vietiniais stebėjimais, kurie visada jiems patvirtindavo giminingumą su heleniškomis kartomis.
Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedo nijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į deši niąją jo pakrantę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 202
207 Vėliau, laikui bėgant, iš istorinio netikrumo ūkanų dar išnirdavo kai kurių faktų, susijusių su mūsų tema. Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedonijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į dešiniąją jo pakrantę. Alanai traukė ten, tad gelonai-budinai liko kairiojoje Dnepro pakrantėje savarankiški, be slegiančios jų valdžios įtakos; netgi esama nedidelių dingsčių manyti, jog ir gelonų kariuomenė ėjusi grobio į Pietus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 202
Mirus Aleksandrui Didžiajam, kai ėmė vis labiau silpti Makedonijos karalystės valdžios galybė, padažnėjo grobikiškų žygių įvairių agresyvių tautų, besiskverbiančių vis toliau į pietus, iki pat Dunojaus, o kai kuriose vietose — į dešiniąją jo pakrantę. Alanai traukė ten, tad gelonai-budinai liko kairiojoje Dnepro pakrantėje savarankiški, be slegiančios jų valdžios įtakos; netgi esama nedidelių dingsčių manyti, jog ir gelonų kariuomenė ėjusi grobio į Pietus. Gal tai davė pradžią romėnų žinioms apie gelonų žygį į getų dukras ir net į Rodopų kalnus arba į šiandienius Balkanus, kur buvo pažinti puikūs šios tautos lankininkai (§63).
Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pavedimu keliavo į Prūsiją, užsuko į uostą, susipažino su tenykš čio krašto būkle bei kai kuriais gyventojų papročiais ir pateikė karaliui platų to aprašymą, iš kur paėmę tuos dalykus, kurie iš tiesų svarbūs mūsų temai.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 107
Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo pavedimu keliavo į Prūsiją, užsuko į uostą, susipažino su tenykščio krašto būkle bei kai kuriais gyventojų papročiais ir pateikė karaliui platų to aprašymą, iš kur paėmę tuos dalykus, kurie iš tiesų svarbūs mūsų temai, išdėstysime.
Tais pačiais metais Kelne mirė Albertas Didysis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 238
Tais pačiais metais Kelne mirė Albertas Didysis
Albertas Didysis buvo Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 233
Apie Albertą Didįjį ir Tomą Akvinietį Tuo metu gyveno Albertas Didysis, Vokietijoje gimęs pamokslininkų ordino kunigas, kuris neturėjo sau lygaus išsilavinimu. Atsisakęs Regensburgo vyskupystės, jis 18 metų triūsė Kelno mieste ir mirė, sulaukęs savo amžiaus 80-ųjų metų, 1280 viešpaties metais, o palaidotas Kelne. Tuo pat metu garsėjo ir brolis Tomas Akvinietis, Alberto mokinys bei pamokslininkų ordino vienuolis (Ptol.