Santrauka
Tačiau pergyvenusi didžiules netektis – Lietuvos žydų Holokaustą, masines Sovietų Sąjungos vykdytas deportacijas į Sibirą, emigraciją 1944 m. į Vakarus, Lietuva sugebėjo pakilti į ilgiausią „karą po karo“ – Lietuvos partizanų pasipriešinimą SSRS ištisą. Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Antinacinė rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietinė buvo ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galėjo gauti valstiečių paramą maistu, medikamentais, drabužiais.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1944–1946 m. Lietuvoje susidarė dideli, net iki 100 kovotojų siekę partizanų būriai. |
| t-002 Lietuvos partizanų pasipriešinimas SSRS truko visą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo, 1945–1953 m. |
| t-003 Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras Lietuvoje skatino dešimtmetį trukusį partizaninį karą dėl nepriklausomybės atkūrimo. |
| t-004 Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, partizanų apygardose buvo įkurti spaudos ir informacijos skyriai. |
| t-005 1947 m. pabaigoje Juozas Lukša-Skirmantas ir Kazimieras Pyplys-Mažytis per geležinę uždangą į laisvąjį pasaulį nugabeno partizanų dokumentus. |
| t-006 Nors organizuota ginkluota kova pasibaigė 1953-ųjų pavasarį, keletas pavienių partizanų išsislapstė dar dešimt ir daugiau metų. |
| t-007 Sovietams užblokavus Lietuvą nuo laisvojo pasaulio informacijos, partizanų apygardose buvo įkurti spaudos ir informacijos skyriai. |
| t-008 Antinacinė rezistencija koncentravosi miestuose, o antisovietinė buvo ginkluota ir vyko kaime, kur partizanai galėjo gauti valstiečių paramą maistu, medikamentais, drabužiais. |
Ryšiai
- Lietuvos partizanai valdė Lietuva