Lietuva

PDF 251

Praradusi senas rinkas, Lietuvos ekonomika 1992–1994 m. patyrė sukrėtimą (1993 m. realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) su- darė 40 proc. 1988 m. BVP) – tik nuo 1995 m. BVP didėjo.

PDF 227-228

Savo ruožtu pagrindinis tikslas – Lietu- vos nepriklausomybės atkūrimas – skatino vienytis lietuvių diplomatus ir išeiviją, siekti tėvynės laisvinimo pajėgų vienybės. Nesitaikstanti visuomenė Lietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta ka- talikiška šalis. Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe L I E T U V O S I S T O R I J A 228 elgtasi brutaliau nei su kitomis religijomis.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

O lietuvių diplomatijos ir išeivijos turimi \nryšiai, jų veikla leido įtakingoms pasaulio valstybėms geriau orientuotis \nBaltijos valstybių laisvės byloje. Savo ruožtu pagrindinis tikslas – Lietu-\nvos nepriklausomybės atkūrimas – skatino vienytis lietuvių diplomatus ir \nišeiviją, siekti tėvynės laisvinimo pajėgų vienybės. \nNesitaikstanti visuomenė\nLietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta ka-\ntalikiška šalis.

PDF 48-49

Atlaikiusi 200 metų trukusią Vakarų agresiją LDK 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 49 sugebėjo įveikti tragišką egzistencinę koliziją, kai Vakarai jai bebuvo pali- kę barjero ar ribos tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Tačiau Vytautas puikiai žinojo ko siekia – jis kovojo ne su Vakarais, o dėl vietos Vakaruose, ir taip padėjo pagrindus Lietuvos tapsmui Europos dalimi. Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč.

PDF 209

Tačiau prieš tai vyko kruvina kova.\nKaras po karo – ginkluota rezistencija \nNuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė \nlietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas \ndėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

PDF 209

Tačiau prieš tai vyko kruvina kova.\nKaras po karo – ginkluota rezistencija \nNuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė \nlietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas \ndėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

PDF 249

Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad būtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno ka­ lėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet ka­ da gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiu­ lėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą. Karalių tuo metu ėmė kamuoti sunki liga; jau anksčiau ištiktas paralyžiaus, Vil­ niuje jis vis labiau juto negalią.

PDF 135

Kai rug­ pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy­ ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa­ pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng­ vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu­ lėjo pakirstas sunkios ligos.

PDF 131

Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Tai nebuvo \nmonolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų \npolitinių elementų.\nAbi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos \nvalstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo \nkaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, \nSuvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo.

PDF 11

Pavyzdžiui, 1838 m. aiškinosi rusų valdžiai Varšuvoje: „Leidžiant Vilniaus miesto istoriją, prie kurios dirbau nuo 1818 m., mano tikslas bu­ vo Lietuva ir jos senoji sostinė, o ne Lenkija. Šiame veikale pa­ rodžiau, kad Lietuva turėjo savo kalbą ir savitą pagonišką reli­ giją, besiskiriančią nuo Lenkijos, kad jos politinė padėtis buvo visiškai skirtinga negu Lenkijos; pagaliau vienas pirmųjų įro­ džiau, kad iki susijungimo su Lenkija Lietuva iš esmės buvo rusų -lietuvių valstybė <....>. Tad kokiu būdu galima suderinti man primetamą tariamą patriotizmą su tokia mano veikalo dvasia?"9.

PDF 253

Padėtis žemės ūkyje taisėsi lėtai. Pirmąjį privatizacijos dešimtmetį daugelis stambių įmonių subankru- tavo, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Masinis nedarbas paskatino ma- sinę Lietuvos gyventojų emigraciją.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus gra­ šius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus gra­ šius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 247-248

Mat rašo, jog svečiai, \ntai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su \nsavo prekėmis į Vilnių, apsistoja \nįvairiuose namuose mieste, kur no­\nri, be jokio prisistatymo, o paskui, \nprekiaudami su vokiečiais ir kitais \nsvetimšaliais pirkliais, niekam ne­\npranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad \ntarp jų gali būti nepatikimų ir no­\nrinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia \nmiestui statyti užeigą ir t t.\n231\n\n## Puslapis 248\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nnorėjo išduoti Lietuvą, bet ir tai jam nepavyko, jis baigė sa­\nvo dienas kalėjime toje pačioje Lietuvoje. Na o totoriai per \npaskutiniuosius trejus Aleksandro valdymo metus, tai yra, \nnuo 1503 metų, vis drąsiau puldinėjo lietuvių žemes.

PDF 247-248

Mat rašo, jog svečiai, \ntai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su \nsavo prekėmis į Vilnių, apsistoja \nįvairiuose namuose mieste, kur no­\nri, be jokio prisistatymo, o paskui, \nprekiaudami su vokiečiais ir kitais \nsvetimšaliais pirkliais, niekam ne­\npranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad \ntarp jų gali būti nepatikimų ir no­\nrinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia \nmiestui statyti užeigą ir t t.\n231\n\n## Puslapis 248\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nnorėjo išduoti Lietuvą, bet ir tai jam nepavyko, jis baigė sa­\nvo dienas kalėjime toje pačioje Lietuvoje. Na o totoriai per \npaskutiniuosius trejus Aleksandro valdymo metus, tai yra, \nnuo 1503 metų, vis drąsiau puldinėjo lietuvių žemes.

PDF 16-17

Valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikš-\ntija – buvo sukurta XIII a. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net\n\nĮvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S\n17\nsuspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis \nkaraliumi.

PDF 11-12

Alfonsas Eidintas, redaktorius Į v a d a s LIETUVA – VIDURIO EUROPOS DALIS „Be abejonės, sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu su bet kuria kita kalba šioje žemėje“ Iš britų mokslininko Robert Gordon Latham „Descriptive Ethnology“ („Aprašomoji etnologija“) Geografinis Europos centras? Europos žemėlapyje nubrėžus linijas, jungiančias Gibral- tarą su šiaurine Uralo kalnų dalimi, Škotiją su Kaukazo kalnais, pietines Graikijos salas su Norvegijos šiaure, beveik visos šios linijos susikerta Lietuvoje, kurioje ir yra geografinis Europos centras. Visai neseniai Pran- cūzijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaičiavimus, pa- gal kuriuos iš 180 km aukščio geografiškai išvestas centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.

PDF 138

Memoran- dumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos dele- gacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da- rant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė- dą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.

PDF 138

Memoran- dumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos dele- gacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu da- rant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipė- dą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.

PDF 53

Čekijai „atkritus“ nuo Jogailaičių dinastinės sistemos, joje, kaip ir anksčiau, liko tik Lenkija ir Lietuva. Nepaisant kultūrinių praradimų (nesuspėta suformuoti lietuviakalbio raštijos modelio), XVI a. LDK visuomenė tampa europinė ir įsilieja į Va- karų civilizaciją.

PDF 53

Čekijai „atkritus“ nuo Jogailaičių dinastinės sistemos, joje, kaip ir anksčiau, liko tik Lenkija ir Lietuva. Nepaisant kultūrinių praradimų (nesuspėta suformuoti lietuviakalbio raštijos modelio), XVI a. LDK visuomenė tampa europinė ir įsilieja į Va- karų civilizaciją.

PDF 192-193

Taip įforminta Lietuvos aneksija, Rinkimų į Liaudies seimą agitacinis plakatas. 1940 m. liepos mėn. 5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S 193 patenkinti ir imperialistiniai sovietų siekiai. Kadangi okupantų paskirtas Liaudies seimas neturėjo lietuvių tautos ir visų šalies gyventojų įgaliojimų panaikinti Lietuvos valstybingumą ir prašytis į SSRS, jo nutarimai buvo ne- teisėti.

PDF 226

Lozoraitis \ndiplomatijos šefo pareigas interpretavo kaip \nprimus inter pares (pirmas tarp lygiųjų) tarp \nvisų pasiuntinių. Tad išbraukta iš pasaulio \npolitinio žemėlapio Lietuva diplomatų dėka \nnebuvo išbraukta iš politinės sąmonės. Iš \npradžių penktame dešimtmetyje LDT stengėsi sudaryti Lietuvos tremties \n(egzilinę) vyriausybę, tačiau, retėjant diplomatų gretoms, įgijo simbolinės \nraiškos formą, nes valstybės laikėsi nuostatos pripažinti tik tuos Lietuvos \ndiplomatus, kurie diplomatinėje tarnyboje dirbo iki 1940 m.

PDF 226

Lozoraitis \ndiplomatijos šefo pareigas interpretavo kaip \nprimus inter pares (pirmas tarp lygiųjų) tarp \nvisų pasiuntinių. Tad išbraukta iš pasaulio \npolitinio žemėlapio Lietuva diplomatų dėka \nnebuvo išbraukta iš politinės sąmonės. Iš \npradžių penktame dešimtmetyje LDT stengėsi sudaryti Lietuvos tremties \n(egzilinę) vyriausybę, tačiau, retėjant diplomatų gretoms, įgijo simbolinės \nraiškos formą, nes valstybės laikėsi nuostatos pripažinti tik tuos Lietuvos \ndiplomatus, kurie diplomatinėje tarnyboje dirbo iki 1940 m.

PDF 25

Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur­ tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie­ tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar­ nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.

PDF 25

Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur­ tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie­ tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar­ nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.

PDF 120

1897 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius maždaug da- bartinės Lietuvos ribose (be Klaipėdos krašto) siekė apie 2,7 mln. Apie 1,6 mln. (58 proc.) jų buvo etniniai lietuviai (prie lietuvių save priskyrė ir apie 28 proc. bajorų – tuomet bajorai sudarė 5,3 proc. visų krašto gy- ventojų), 13 proc. – žydai, 10 proc. – lenkai, 15 proc. – baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai kartu sudėjus.

PDF 170

44, teigdamas, \nkad tokia geradarybė pirkliams skir­\nta, bet apėjo schizmatikus, kurių, at­\nkakliai Fotijo nuostatų besilaikančių, \ntarp rusinu buvo nemažai. Vytautas \nsugebėjo įvairiais būdais stiprinti sa­\nvo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir \nkliūtis, kurios stojo skersai kelio, at­\nkakliai šalindavo. Vienas didžiausių \nir opiausių nepatogumų buvo Mask­\nvos metropolitų religinė viršenybė \nrusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvo­\nje atžvilgiu.

PDF 123

Kulminacinis suvažiavimo įvykis buvo rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo priėmimas. Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu ren- kamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiu- sią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.

PDF 65

Apgindamas LDK \nantspaudus, J. J. Chodkevičius pasiekė, kad konkretūs Lenkijos ir Lietu-\nvos ryšių nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai būtų sprendžiami \nne Liublino seime, bet vėliau, todėl liko galimybė išsaugoti Lietuvos vals-\ntybingumą.

PDF 10

Kai popiežius Honorijus II 1218 m. organizavo didžiulį kryžiaus\nžygį į Prūsiją, kuriame dalyvavo „vokiečiai, čekai, moravai, danai, lenkai, pamarėnai“23,\nŽivinbudo, reikia manyti, valdoma priešmindauginė Lietuva (susijungusi su Žemaitija)\n1219 m. sudarė sutartį su Volyne24, nes kilo pavojus Lietuvai, greičiausiai siekta apginti\nir prūsų kraštą.

PDF 10

Kai popiežius Honorijus II 1218 m. organizavo didžiulį kryžiaus\nžygį į Prūsiją, kuriame dalyvavo „vokiečiai, čekai, moravai, danai, lenkai, pamarėnai“23,\nŽivinbudo, reikia manyti, valdoma priešmindauginė Lietuva (susijungusi su Žemaitija)\n1219 m. sudarė sutartį su Volyne24, nes kilo pavojus Lietuvai, greičiausiai siekta apginti\nir prūsų kraštą.

PDF 229

Atsitiko taip. Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas už­ ėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šei­ mininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdo­ vus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikš­ čionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą. Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zig­ mantą apie tai pasikalbėti.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Atsitiko taip.\nDvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas už­\nėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šei­\nmininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdo­\nvus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikš­\nčionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą\nir iškeldamas bažnyčių unijos problemą.

PDF 148

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin- kimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo. Tai rodo, kad turimos teritorijos Lietuva dar nelaikė galutine.

PDF 148

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin- kimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo. Tai rodo, kad turimos teritorijos Lietuva dar nelaikė galutine.

PDF 17

Žygio prieš Lietuvą metu Karaliaučiaus komtūrui broliui\nAlbertui besimeldžiant, ore prie jo burnos pasirodė viešpaties kūnas paplotėlio pavidalu\nir kryžiuotis jį priėmė su neapsakomu džiaugsmu (III, 232). Broliai, paženklinę save šv.

PDF 125

Šie intelektualai pro- pagavo Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principą. Lietuvos demokratų programinis idealas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika lietuvių istorinių etnografinių žemių ribose, „su teisingu turto paskirsty- mu“ ir federacijos ryšiais susijusi su gretimomis demokratinėmis valsty- bėmis. Demokratai leido ir nelegalią spaudą, bendradarbiavo su Lietuvos socialdemokratais, per masonų ložes mėgino kalbėtis dėl būsimo valsty- bingumo perspektyvų ir su toms ložėms priklausiusiais lenkų visuome- nės veikėjais, tačiau bendros kalbos nerado.

PDF 125

Šie intelektualai pro- pagavo Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principą. Lietuvos demokratų programinis idealas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika lietuvių istorinių etnografinių žemių ribose, „su teisingu turto paskirsty- mu“ ir federacijos ryšiais susijusi su gretimomis demokratinėmis valsty- bėmis. Demokratai leido ir nelegalią spaudą, bendradarbiavo su Lietuvos socialdemokratais, per masonų ložes mėgino kalbėtis dėl būsimo valsty- bingumo perspektyvų ir su toms ložėms priklausiusiais lenkų visuome- nės veikėjais, tačiau bendros kalbos nerado.

PDF 131

1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys­ kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi­ nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­ kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni­ to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

PDF 131

1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys­ kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi­ nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­ kų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a ni­ to w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

PDF 27

Aprašant XIV a. pradžios įvykius, vėl padaugėja detalių, jos įvairesnės, originalesnės,\nčia kur kas plačiau aprašomi karo žygių į Lietuvos teritoriją sunkumai ir atsakomieji\nlietuvių smūgiai.\n Žinių Dusburgiečiui teikė visų pirma Ordino broliai.

PDF 27

Aprašant XIV a. pradžios įvykius, vėl padaugėja detalių, jos įvairesnės, originalesnės,\nčia kur kas plačiau aprašomi karo žygių į Lietuvos teritoriją sunkumai ir atsakomieji\nlietuvių smūgiai.\n Žinių Dusburgiečiui teikė visų pirma Ordino broliai.

PDF 65

Prijungtų sričių bajorai turėjo \nprisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime. Iš neprisiekusiųjų \nbuvo atimtos žemės – Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas. \nJ.

PDF 161

Už žalą, padarytą per šį niokojamą iš­\npuolį Sembai, lietuviams buvo atsilyginta kitais ir dar\nkokios ypatingos progos pasiplėšti, ir vieni, ir kiti vi­\nsą laiką rengė karo žygius; ir vieni, ir kiti, tuo būdu\nkariaudami, smogė nemažai stiprių smūgių. Pirmiausia\nėmėsi kariauti Meinhardas, Prūsijos magistras, apie\nbalandžio vidurį apgulęs Kolainius, arčiausiai Prūsijos\nNemuno pakrantėje esančią Lietuvos pilį. Penki šim­\ntai riterių buvo išsiųsta iš stovyklos aplinkinių kaimų\nniokoti, o du tūkstančiai pėstininkų atkakliai puolė\napsuptą pilį.

PDF 244

Be\nnuolatinės kariuomenės, savo rankose turėjo į pagal­\nbą atvykusius Čekijos, Anglijos, Danijos ir Vokietijos\nkarius. Pavasario pradžioje jis ir išvedė abi kariuo­\nmenes į Lietuvą. Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį\npuolė pasitelkę visokiausių\n1362 m e ta i\nprietaisų, pasiryžę nugalėti,\nypač po to, kai Algirdas, at-\n246\n\n## Puslapis 245\n\nvykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko\nnelaimėjo ir buvo atstumtas.

PDF 246

Vėliau su permaininga \nsėkme abi šalys siaubė viena kitos kaimus, patirdamos \nbeveik vienodų nuostolių. Labiausiai vis dėlto lietu­\nvius kamavo tai, kad, sugriovus pilis, žemdirbiai vie­\nnas po kito palikdavo kaimus, be to, priešas leisda­\nvosi vis toliau į Lietuvos gilumą. Štai todėl, norėdami\nir priešą sutramdyti, ir su-\n1364 m e ta i \nsigrąžinti nuolatinės grėsmės\nišblaškytus žemdirbius, \njie \nstengėsi atstatyti tvirtoves, būgštaudami, kad karas il­\ngainiui nepersimestų ne tik į tolimesnes Lietuvos že­\nmes, bet ir pačią Rusią.

PDF 274

Sėkmingai atgavus Poleksi- ją, kur kas didesni rūpesčiai paragino skubėti į tėvy­ nę. Mat Vytautas su žemaičiais ir Prūsijos magistras su savo kariais veržėsi į pa­ čią Lietuvos gilumą, kalaviju skindamiesi kelią. Niokoda­ mi kraštą, jie pasiekė Trakus; miestas bei abi pilys netruko jiems pasiduoti; kai pasklido kalbos, jog grįžta Jogaila su pergalinga kariuomene, jie kuo skubiausiai pasitraukė iš Lietuvos palikę pi­ lyse stiprias vokiečių įgulas, aprūpintas viskuo, kas reikalinga.

PDF 333-334

Mat teutonų riterių, arba kryžiuočių,\nordinas dėl nuolatinių karų tuo metu ten buvo laikomas\n3 3 5\n\n## Puslapis 334\n\nnelyginant kokia arena, kur galima pelnyti karo šlovę,\ntodėl ne tik išgarsėję savo žygiais bei nuopelnais kariai,\nbet ir didžiai patyrę karvedžiai, tikėdamiesi pelnyti dar\ndidesnę šlovę, traukė iš visų krikščioniškųjų karalys­\nčių į Prūsiją. Riterių magistras Konradas su savo bei\nsvetimšalių kariuomene pava-\nĮsiv e ržia į L ietu vą\nsario pabaigoje patraukė į\nLietuvą. Nusiaubęs dideliuose\nplotuose kaimus šiapus ir anapus Nemuno, jis atėmė iš\nlietuvių bei žemaičių keletą pilių.

PDF 391

Mat \nimperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus\nslapta derėjosi dėl Lietuvos \nV y ta u ta s nori p a sk el- \nkaralystės paskelbimo. Kai\nhti L ietu vą k a ra ly ste \napie šias derybas pradėjo\nkalbėti kiti žmonės, viską su­\nžinojo ir Romos kurija. Štai todėl popiežius, puikiai su­\nvokdamas, kaip lengvai ir giliai žeidžia valdovų širdis \npažadas gauti karaliaus vainiką, tuojau pat įspėjo laiš­\nku Kulmo vyskupą, kuris, jo \nP opiežiu s \nM a rty n a s \ngalva, vienas galėjo ryžtis \nV su k liu d o \nšitokiam žingsniui, kad šis,\npaklausęs imperatoriaus Zig­\nmanto, nieku būdu nedrįstų apvainikuoti Vytauto pagal \nRomos bažnyčios papročius karaliaus vainiku ir pakel­\nti į Lietuvos karalius.

PDF 395

397\n\n## Puslapis 396\n\nDanijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę\nkryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir netei­\nsus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius,\nperėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį,\nkuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu\nšie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pa­\nsirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o\nkaralius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į\nSrodą, vos neprarado gyvybės.

PDF 319

Vis dėlto susidariusi padėtis reikalavo, kad jis būtų išsiųstas iš Vilniaus. Dė­ damasis norįs jį apdovanoti, išsiuntė į Rusią, pavesda­ mas Kijevo kunigaikštystę, kurią buvo atėmęs iš Vladi­ miro, vyriausiojo brolio. Be to, Jonušui, Mazovijos ku­ nigaikščiui, atidavė Drohiči- G rįžta į L en k iją ną, Melniką, Belską; jis turė­ jo paklusti karaliui tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos kunigaikščiai.

PDF 328

K a ra lien ei tarpinin- Jos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis. Alek­ sandras Vytautas su žmona Ona savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad jis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklus­ nus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos kunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos ka­ ralyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pa­ žeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos karalystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su Skirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje santarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skir­ gailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su viso­ mis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Tra­ kus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas. Tuo tarpu Kazimieras Skirgaila, pasitenkinęs gautomis kunigaikštystėmis, nesieksiąs Lietuvos didžiojo kuni­ gaikščio vardo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Ligos ten ištiktas, karalius, lapkričio mėnesį su­\ngrįžęs į Krokuvą, leido Augustui vykti į Lietuvą, prieš \nkelionę visaip sūnų pamokęs ir pagraudenęs. Patyręs \nLenkijoje visokiausių nemalonumų, Augustas tikėjosi \nsusilaukti Lietuvoje didesnio prielankumo. Vis dėlto \nir ten jo laukė visokios negerovės: pasipylė skundai, \nžmonės reiškė nepasitenkinimą, maištavo.

PDF 726-727

Iv an as n ep rie šta rav o , k ai A u ­\ngusto\np asiu n tin iai\np areišk ė\nMaskvėnai nepritaria\nn o rį p a sita rti su k araliu m i ar-\npaliauhoms ir įsibrau-\nba\nb en t laišk u\np ak lau sti jį\nna į Lietuvą\nnuom onės, tačia u n iek u būdu\nn en o rėjo su tik ti nei su ilg es­\nnėm is paliaubom is, n ei su laik in u k aro v eik sm ų n u tra u ­\nkim u, kol bus g au tas k araliau s atsakym as. M at jis jau\nbuvo sutelk ęs žygiui p asiren g u sią kariu o m en ę, k u ri tuo\nta rp u n etoli L ietuvos sienų įsik ū rė žiem os stovyklose.\nT uo p a t keliu, k u riu o leidosi nam o pasiu n tin iai, p ra rad ę\nv iltį su tarti taiką, p atra u k ė m etų p ab aig o je šviežiom is\njų pėdom is priešų vėliavos, n ely g in an t p aties likim o\nstum te stum iam os lin k ty k o jan čio s nelaim ės.

PDF 735

Karalius turįs vi­ siškai atsisakyti Livonijos, pasitraukti iš Ūlos, Sokolo, Jezeriščės, Usviatų, išduoti perbėgėlį Andrejų Kurbskį su visais palydovais. Mat šis, nepakęsdamas Ivano žiau­ rumo, kartu su visa šeimyna šiek tiek anksčiau buvo persikėlęs į Lietuvą. Išgirdęs apie šį Andrejaus žingsnį, Ivanas didžiai įniršo; vieną atsitiktinai sugautą Kurbs- kio tarną kuo žiauriausiai nukankino, o kitą žymų di­ diką, palaidojusį nužudytojo palaikus, tol visaip kan­ kino, kol šis bekankinamas mirė.

PDF 52

O Grigorijus buvo šven­ tasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir par­ keliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuo­ lyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.

PDF 27

Vaizdingi, nors ir žiaurūs, karo veiksmų aprašy­\nmai su lietuvių kunigaikščių ir karvedžių charakteris­\n28\n\n## Puslapis 27\n\ntikomis leidžia pastebėti siužetų idėją. Tie lietuviai\npagonys kilnūs, išmintingi ir narsūs, kurie buvo išti­\nkimi protėvių religijai ir papročiams,— jie sukūrė Lie­\ntuvos valstybę. Priėmę krikščionybę, jie liko jai ištiki­\nmi.

PDF 391

Priešingai, lietuvių bajorai, urmu linkstantys į šią krikščionybę, sukūrė tarytum naują sektą, kurią autorius va­ dina lietuviškuoju manicheizmu, Manicheismus Lilhuanicus. Jo atsiradimą aprašo taip: „Rusinai pirmieji, kaip sako, dar XI amžiaus pirmojoje pusėje, ėmė platinti krikščionybę stabmel­ diškoje Lietuvoje, bet vėliau šie krikščionys, patys užsikrėtę manicheizmo paklydimais, labiau juos pritaikė prie stabmel­ dystės, tai sunku pasakyti, ar lietuvių stabmeldystė sumišo su krikščionybe, ar krikščionybė susiliejo su stabmeldyste. Dva­ sininkų tamsumas, jų bei bažnyčios nutolimas nuo visuome­ nės, Kijevo valstybės žlugimas, o dar primityvūs papročiai taip subjaurojo ir aptemdė tą Rytų krikščionių sektą, kad kai kurie laikė juos veikiau stabmeldžiais negu krikščionimis“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.).

Jeigu Apvaizda nori atsilyginti \ntautoms, suteikdama joms laimės dovaną, ji duoda joms šven­\ntus, išmintingus ir dorus valdovus. Tokiu viešpačiu karaliumi \nVladislovu ir jo broliais Dievas apdovanojo Lietuvą būtent ta­\nda, kai jam prireikė stebuklingu būdu atversti tą užkietėjusią \nstabmeldiškais ir manichėjiškais paklydimais šalį ir įžiebti joje \ntikėjimo šviesą.

PDF 4-5

Pagrindinį to perdirbimo bruožą pasako antraštė: tai s ne daugelio kraštų, o tik Lietuvos istorija, Lietuva va­ dinant LDK, o jos piliečius bajorus (indigenus) — lie­ tuviais. Kai A. Kojelavičius ją rašė, skaitytojų domėjima­ sis svetimaisiais kraštais jau buvo atvėsęs.- Jų dėmesį kur kas labiau traukė Vakarų Europoje vykę karai, erezijos ir revoliucijos, dangstomos religinių kovų šy­ du.

PDF 177

Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibro­ vęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuo­ menę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raite­ lių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kai­ mus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.

PDF 319

Vis dėlto susidariusi padėtis reikalavo, kad jis būtų išsiųstas iš Vilniaus. Dė­ damasis norįs jį apdovanoti, išsiuntė į Rusią, pavesda­ mas Kijevo kunigaikštystę, kurią buvo atėmęs iš Vladi­ miro, vyriausiojo brolio. Be to, Jonušui, Mazovijos ku­ nigaikščiui, atidavė Drohiči- G rįžta į L en k iją ną, Melniką, Belską; jis turė­ jo paklusti karaliui tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos kunigaikščiai.

PDF 328

K a ra lien ei tarpinin- Jos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis. Alek­ sandras Vytautas su žmona Ona savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad jis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklus­ nus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos kunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos ka­ ralyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pa­ žeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos karalystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su Skirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje santarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skir­ gailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su viso­ mis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Tra­ kus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas. Tuo tarpu Kazimieras Skirgaila, pasitenkinęs gautomis kunigaikštystėmis, nesieksiąs Lietuvos didžiojo kuni­ gaikščio vardo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

K a ra lien ei \ntarpinin- \nJos rūpesčiu, po ilgų žodinių\nkau ja n t, S k irgaila ir \nginčų galop buvo susitarta\nV y ta u ta s su sita ik o \nšitokiomis sąlygomis. Alek­\nsandras Vytautas su žmona \nOna savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad \njis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklus­\nnus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos \nkunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos ka­\nralyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pa­\nžeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos \nkaralystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su \nSkirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje \nsantarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skir­\ngailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su viso­\nmis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Tra­\nkus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas.

PDF 391

Mat \nimperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus\nslapta derėjosi dėl Lietuvos \nV y ta u ta s nori p a sk el- \nkaralystės paskelbimo. Kai\nhti L ietu vą k a ra ly ste \napie šias derybas pradėjo\nkalbėti kiti žmonės, viską su­\nžinojo ir Romos kurija. Štai todėl popiežius, puikiai su­\nvokdamas, kaip lengvai ir giliai žeidžia valdovų širdis \npažadas gauti karaliaus vainiką, tuojau pat įspėjo laiš­\nku Kulmo vyskupą, kuris, jo \nP opiežiu s \nM a rty n a s \ngalva, vienas galėjo ryžtis \nV su k liu d o \nšitokiam žingsniui, kad šis,\npaklausęs imperatoriaus Zig­\nmanto, nieku būdu nedrįstų apvainikuoti Vytauto pagal \nRomos bažnyčios papročius karaliaus vainiku ir pakel­\nti į Lietuvos karalius.

PDF 674

Sušaukęs Vilniuje seimą, jis taip nuteikė lietuvius, kad 1548 m e ta i jų luomai ne tik nesiprieši­ no, o kurie ne kurie didikai pirmieji pasirašė aktą, jog Belsko žemė Palenkėję at­ skiriama nuo Lietuvos ir seimo valia atiduodama len­ kams. Apmaldęs lenkus, Augustas jautėsi saugesnis, be to, susituokęs, kaip dera tikram P u olam a A u g u sto krikščioniui, liovėsi nuogąs- sa n tu o k a su R a d vi- tavęs, kad nusikalsta tikėji- la ite mui, todėl gyveno ramiau nei kada anksčiau. Kurie nežino­ jo paslapties, tie suskato apkalbinėti: mat žmonės pa­ prastai linkę viską juodinti.

PDF 189

Galimybė atsidurti „po \nrusais“, taip pergyventi karo negandas, suprasta kaip laikinas grįžimas į \nNikolajaus II Rusiją, visiškai nesuvokiant totalitarinio SSRS bolševikų re-\nžimo esmės, – jis valdė teroru, jėga izoliavo ir fiziškai naikino oponentus, \nideologiškai priešiškas politines ir socialines grupes.\nSovietų Sąjunga, pasinaudodama tarptautine padėtimi ir tuo, kad viso \npasaulio dėmesys buvo skirtas vokiečių įsiveržimui į Paryžių, 1940 m. \nvasarą ne tik okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir, prievarta įvedusi \ntariamai demokratinį valdymą (oficialiai vadinamą „liaudies demokrati-\nja“), per keletą savaičių šias valstybes įjungė į SSRS sudėtį.