Lietuva

PDF 227-228

Savo ruožtu pagrindinis tikslas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – skatino vienytis lietuvių diplomatus ir išeiviją, siekti tėvynės laisvinimo pajėgų vienybės. Nesitaikstanti visuomenė Lietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta katalikiška šalis. Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

O lietuvių diplomatijos ir išeivijos turimi ryšiai, jų veikla leido įtakingoms pasaulio valstybėms geriau orientuotis Baltijos valstybių laisvės byloje. Savo ruožtu pagrindinis tikslas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – skatino vienytis lietuvių diplomatus ir išeiviją, siekti tėvynės laisvinimo pajėgų vienybės. Nesitaikstanti visuomenė Lietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta katalikiška šalis.

PDF 48-49

Atlaikiusi 200 metų trukusią Vakarų agresiją LDK

PDF 209

Tačiau prieš tai vyko kruvina kova. Karas po karo – ginkluota rezistencija Nuo 1944 m. vasaros sovietų represijos ir teroras kurstė lietuvių tautos pasipriešinimą, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

PDF 249

Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad būtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet kada gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiulėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą. Karalių tuo metu ėmė kamuoti sunki liga; jau anksčiau ištiktas paralyžiaus, Vilniuje jis vis labiau juto negalią.

PDF 135

Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gulėjo pakirstas sunkios ligos.

PDF 131

Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo.

PDF 11

Pavyzdžiui, 1838 m. aiškinosi rusų valdžiai Varšuvoje: „Leidžiant Vilniaus miesto istoriją, prie kurios dirbau nuo 1818 m., mano tikslas buvo Lietuva ir jos senoji sostinė, o ne Lenkija. Šiame veikale parodžiau, kad Lietuva turėjo savo kalbą ir savitą pagonišką religiją, besiskiriančią nuo Lenkijos, kad jos politinė padėtis buvo visiškai skirtinga negu Lenkijos; pagaliau vienas pirmųjų įrodžiau, kad iki susijungimo su Lenkija Lietuva iš esmės buvo rusų -lietuvių valstybė <....>. Tad kokiu būdu galima suderinti man primetamą tariamą patriotizmą su tokia mano veikalo dvasia?"9.

PDF 253

Padėtis žemės ūkyje taisėsi lėtai. Pirmąjį privatizacijos dešimtmetį daugelis stambių įmonių subankrutavo, tūkstančiai žmonių neteko darbo. Masinis nedarbas paskatino masinę Lietuvos gyventojų emigraciją.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus grašius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 247-248

Mat rašo, jog svečiai, tai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su savo prekėmis į Vilnių, apsistoja įvairiuose namuose mieste, kur nori, be jokio prisistatymo, o paskui, prekiaudami su vokiečiais ir kitais svetimšaliais pirkliais, niekam nepranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad tarp jų gali būti nepatikimų ir norinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia miestui statyti užeigą ir t t. 231 ## Puslapis 248 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS norėjo išduoti Lietuvą, bet ir tai jam nepavyko, jis baigė savo dienas kalėjime toje pačioje Lietuvoje. Na o totoriai per paskutiniuosius trejus Aleksandro valdymo metus, tai yra, nuo 1503 metų, vis drąsiau puldinėjo lietuvių žemes.

PDF 16-17

Valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikštija – buvo sukurta XIII a. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 17 suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi.

PDF 11-12

Alfonsas Eidintas, redaktorius Į v a d a s LIETUVA – VIDURIO EUROPOS DALIS „Be abejonės, sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu su bet kuria kita kalba šioje žemėje“ Iš britų mokslininko Robert Gordon Latham „Descriptive Ethnology“ („Aprašomoji etnologija“) Geografinis Europos centras? Europos žemėlapyje nubrėžus linijas, jungiančias Gibraltarą su šiaurine Uralo kalnų dalimi, Škotiją su Kaukazo kalnais, pietines Graikijos salas su Norvegijos šiaure, beveik visos šios linijos susikerta Lietuvoje, kurioje ir yra geografinis Europos centras. Visai neseniai Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaičiavimus, pagal kuriuos iš 180 km aukščio geografiškai išvestas centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.

PDF 138

Memorandumais, straipsniais, pasisakymais komisijose delegacija kreipė dėmesį į Lietuvos valstybės pripažinimo problemą – pirmą kartą Lietuvos delegacija tarėsi ne su kitais lietuviais, o Lietuvos vardu veikė svarbiausiame tarptautiniame forume, kurdama sąlygas nepriklausomybei. Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų Sąjungos bendriją. Delegacija įrodinėjo, kad Lietuva nenori priklausyti nei Lenkijai, nei Rusijai, kad yra istorinė valstybė, ieškojo draugų ir sąjungininkų, tarėsi su estais ir latviais, lenkais, bandė brėžti savo sienas įtraukdama ir Suvalkų trikampį, dirbo informacinį propagandinį darbą.

PDF 53

Čekijai „atkritus“ nuo Jogailaičių dinastinės sistemos, joje, kaip ir anksčiau, liko tik Lenkija ir Lietuva. Nepaisant kultūrinių praradimų (nesuspėta suformuoti lietuviakalbio raštijos modelio), XVI a. LDK visuomenė tampa europinė ir įsilieja į Vakarų civilizaciją.

PDF 192-193

Taip įforminta Lietuvos aneksija, Rinkimų į Liaudies seimą agitacinis plakatas. 1940 m. liepos mėn.

PDF 226

Lozoraitis diplomatijos šefo pareigas interpretavo kaip primus inter pares (pirmas tarp lygiųjų) tarp visų pasiuntinių. Tad išbraukta iš pasaulio politinio žemėlapio Lietuva diplomatų dėka nebuvo išbraukta iš politinės sąmonės. Iš pradžių penktame dešimtmetyje LDT stengėsi sudaryti Lietuvos tremties (egzilinę) vyriausybę, tačiau, retėjant diplomatų gretoms, įgijo simbolinės raiškos formą, nes valstybės laikėsi nuostatos pripažinti tik tuos Lietuvos diplomatus, kurie diplomatinėje tarnyboje dirbo iki 1940 m.

PDF 25

Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkurtas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, darnesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.

PDF 120

1897 m. surašymo duomenimis, gyventojų skaičius maždaug dabartinės Lietuvos ribose (be Klaipėdos krašto) siekė apie 2,7 mln. Apie 1,6 mln. (58 proc.) jų buvo etniniai lietuviai (prie lietuvių save priskyrė ir apie 28 proc. bajorų – tuomet bajorai sudarė 5,3 proc. visų krašto gyventojų), 13 proc. – žydai, 10 proc. – lenkai, 15 proc. – baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai kartu sudėjus.

PDF 170

44, teigdamas, kad tokia geradarybė pirkliams skirta, bet apėjo schizmatikus, kurių, atkakliai Fotijo nuostatų besilaikančių, tarp rusinu buvo nemažai. Vytautas sugebėjo įvairiais būdais stiprinti savo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir kliūtis, kurios stojo skersai kelio, atkakliai šalindavo. Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Maskvos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvoje atžvilgiu.

PDF 123

Kulminacinis suvažiavimo įvykis buvo rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo priėmimas. Joje reikalauta suteikti Lietuvai autonomiją, leisti turėti visuotinio balsavimo būdu renkamą Seimą Vilniuje. Teritorija, kurioje ši autonomija veiktų, apibrėžta kaip etnografinės lietuvių žemės, įskaitant Lenkijos karalystei priklausiusią Užnemunę, arba Suvalkiją, ir tos žemės, kurios prie Vilniaus linksta.

PDF 65

Apgindamas LDK antspaudus, J. J. Chodkevičius pasiekė, kad konkretūs Lenkijos ir Lietuvos ryšių nustatymo ar net unijos sudarymo klausimai būtų sprendžiami ne Liublino seime, bet vėliau, todėl liko galimybė išsaugoti Lietuvos valstybingumą.

PDF 10

Kai popiežius Honorijus II 1218 m. organizavo didžiulį kryžiaus žygį į Prūsiją, kuriame dalyvavo „vokiečiai, čekai, moravai, danai, lenkai, pamarėnai“23, Živinbudo, reikia manyti, valdoma priešmindauginė Lietuva (susijungusi su Žemaitija) 1219 m. sudarė sutartį su Volyne24, nes kilo pavojus Lietuvai, greičiausiai siekta apginti ir prūsų kraštą.

PDF 229

Atsitiko taip. Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas užėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šeimininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdovus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikščionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą. Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zigmantą apie tai pasikalbėti.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Atsitiko taip. Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas užėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šeimininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdovus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikščionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą.

PDF 148

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rinkimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo. Tai rodo, kad turimos teritorijos Lietuva dar nelaikė galutine.

PDF 17

Žygio prieš Lietuvą metu Karaliaučiaus komtūrui broliui Albertui besimeldžiant, ore prie jo burnos pasirodė viešpaties kūnas paplotėlio pavidalu ir kryžiuotis jį priėmė su neapsakomu džiaugsmu (III, 232). Broliai, paženklinę save šv.

PDF 125

Šie intelektualai propagavo Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės principą. Lietuvos demokratų programinis idealas – nepriklausoma demokratinė Lietuvos Respublika lietuvių istorinių etnografinių žemių ribose, „su teisingu turto paskirstymu“ ir federacijos ryšiais susijusi su gretimomis demokratinėmis valstybėmis. Demokratai leido ir nelegalią spaudą, bendradarbiavo su Lietuvos socialdemokratais, per masonų ložes mėgino kalbėtis dėl būsimo valstybingumo perspektyvų ir su toms ložėms priklausiusiais lenkų visuomenės veikėjais, tačiau bendros kalbos nerado.

PDF 131

1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a nito w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.

PDF 27

Aprašant XIV a. pradžios įvykius, vėl padaugėja detalių, jos įvairesnės, originalesnės, čia kur kas plačiau aprašomi karo žygių į Lietuvos teritoriją sunkumai ir atsakomieji lietuvių smūgiai. Žinių Dusburgiečiui teikė visų pirma Ordino broliai.

PDF 65

Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime. Iš neprisiekusiųjų buvo atimtos žemės – Lietuvai grėsė suvereniteto praradimas. J.

PDF 161

Už žalą, padarytą per šį niokojamą išpuolį Sembai, lietuviams buvo atsilyginta kitais ir dar kokios ypatingos progos pasiplėšti, ir vieni, ir kiti visą laiką rengė karo žygius; ir vieni, ir kiti, tuo būdu kariaudami, smogė nemažai stiprių smūgių. Pirmiausia ėmėsi kariauti Meinhardas, Prūsijos magistras, apie balandžio vidurį apgulęs Kolainius, arčiausiai Prūsijos Nemuno pakrantėje esančią Lietuvos pilį. Penki šimtai riterių buvo išsiųsta iš stovyklos aplinkinių kaimų niokoti, o du tūkstančiai pėstininkų atkakliai puolė apsuptą pilį.

PDF 244

Be nuolatinės kariuomenės, savo rankose turėjo į pagalbą atvykusius Čekijos, Anglijos, Danijos ir Vokietijos karius. Pavasario pradžioje jis ir išvedė abi kariuomenes į Lietuvą. Pirmiausia jie užgriuvo Kauną; pilį puolė pasitelkę visokiausių 1362 m e ta i prietaisų, pasiryžę nugalėti, ypač po to, kai Algirdas, at- 246 ## Puslapis 245 vykęs su kariuomene pralaužti apsupimo žiedo, nieko nelaimėjo ir buvo atstumtas.

PDF 246

Vėliau su permaininga sėkme abi šalys siaubė viena kitos kaimus, patirdamos beveik vienodų nuostolių. Labiausiai vis dėlto lietuvius kamavo tai, kad, sugriovus pilis, žemdirbiai vienas po kito palikdavo kaimus, be to, priešas leisdavosi vis toliau į Lietuvos gilumą. Štai todėl, norėdami ir priešą sutramdyti, ir su- 1364 m e ta i sigrąžinti nuolatinės grėsmės išblaškytus žemdirbius, jie stengėsi atstatyti tvirtoves, būgštaudami, kad karas ilgainiui nepersimestų ne tik į tolimesnes Lietuvos žemes, bet ir pačią Rusią.

PDF 274

Sėkmingai atgavus Poleksiją, kur kas didesni rūpesčiai paragino skubėti į tėvynę. Mat Vytautas su žemaičiais ir Prūsijos magistras su savo kariais veržėsi į pačią Lietuvos gilumą, kalaviju skindamiesi kelią. Niokodami kraštą, jie pasiekė Trakus; miestas bei abi pilys netruko jiems pasiduoti; kai pasklido kalbos, jog grįžta Jogaila su pergalinga kariuomene, jie kuo skubiausiai pasitraukė iš Lietuvos palikę pilyse stiprias vokiečių įgulas, aprūpintas viskuo, kas reikalinga.

PDF 333-334

Mat teutonų riterių, arba kryžiuočių, ordinas dėl nuolatinių karų tuo metu ten buvo laikomas 3 3 5 ## Puslapis 334 nelyginant kokia arena, kur galima pelnyti karo šlovę, todėl ne tik išgarsėję savo žygiais bei nuopelnais kariai, bet ir didžiai patyrę karvedžiai, tikėdamiesi pelnyti dar didesnę šlovę, traukė iš visų krikščioniškųjų karalysčių į Prūsiją. Riterių magistras Konradas su savo bei svetimšalių kariuomene pavaĮsiv e ržia į L ietu vą sario pabaigoje patraukė į Lietuvą. Nusiaubęs dideliuose plotuose kaimus šiapus ir anapus Nemuno, jis atėmė iš lietuvių bei žemaičių keletą pilių.

PDF 391

Mat imperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus slapta derėjosi dėl Lietuvos V y ta u ta s nori p a sk elkaralystės paskelbimo. Kai hti L ietu vą k a ra ly ste apie šias derybas pradėjo kalbėti kiti žmonės, viską sužinojo ir Romos kurija. Štai todėl popiežius, puikiai suvokdamas, kaip lengvai ir giliai žeidžia valdovų širdis pažadas gauti karaliaus vainiką, tuojau pat įspėjo laišku Kulmo vyskupą, kuris, jo P opiežiu s M a rty n a s galva, vienas galėjo ryžtis V su k liu d o šitokiam žingsniui, kad šis, paklausęs imperatoriaus Zigmanto, nieku būdu nedrįstų apvainikuoti Vytauto pagal Romos bažnyčios papročius karaliaus vainiku ir pakelti į Lietuvos karalius.

PDF 395

397 ## Puslapis 396 Danijos karalius ir Pomeranijos kunigaikštis, atvykę kryžiuočiams į pagalbą ir supratę, kas teisus ir neteisus, pasipiktino ir, atvirai atsisakę remti kryžiuočius, perėjo į Jogailos ir Vytauto pusę, pasirašydami sutartį, kuria pasižadėjo padėti kovoti prieš kryžiuočius, jeigu šie susimanytų nepaisyti ką tik sudarytų paliaubų. Pasirašius paliaubų sutartį, Vytautas nuvyko į Lietuvą, o karalius į Didžiąją Lenkiją. Keliaudamas iš Poznanės į Srodą, vos neprarado gyvybės.

PDF 319

Vis dėlto susidariusi padėtis reikalavo, kad jis būtų išsiųstas iš Vilniaus. Dėdamasis norįs jį apdovanoti, išsiuntė į Rusią, pavesdamas Kijevo kunigaikštystę, kurią buvo atėmęs iš Vladimiro, vyriausiojo brolio. Be to, Jonušui, Mazovijos kunigaikščiui, atidavė DrohičiG rįžta į L en k iją ną, Melniką, Belską; jis turėjo paklusti karaliui tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos kunigaikščiai.

PDF 328

K a ra lien ei tarpininJos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis. Aleksandras Vytautas su žmona Ona savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad jis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklusnus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos kunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos karalyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pažeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos karalystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su Skirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje santarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skirgailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su visomis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Trakus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas. Tuo tarpu Kazimieras Skirgaila, pasitenkinęs gautomis kunigaikštystėmis, nesieksiąs Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Ligos ten ištiktas, karalius, lapkričio mėnesį sugrįžęs į Krokuvą, leido Augustui vykti į Lietuvą, prieš kelionę visaip sūnų pamokęs ir pagraudenęs. Patyręs Lenkijoje visokiausių nemalonumų, Augustas tikėjosi susilaukti Lietuvoje didesnio prielankumo. Vis dėlto ir ten jo laukė visokios negerovės: pasipylė skundai, žmonės reiškė nepasitenkinimą, maištavo.

PDF 726-727

Iv an as n ep rie šta rav o , k ai A u gusto p asiu n tin iai p areišk ė Maskvėnai nepritaria n o rį p a sita rti su k araliu m i arpaliauhoms ir įsibrauba b en t laišk u p ak lau sti jį na į Lietuvą nuom onės, tačia u n iek u būdu n en o rėjo su tik ti nei su ilg esnėm is paliaubom is, n ei su laik in u k aro v eik sm ų n u tra u kim u, kol bus g au tas k araliau s atsakym as. M at jis jau buvo sutelk ęs žygiui p asiren g u sią kariu o m en ę, k u ri tuo ta rp u n etoli L ietuvos sienų įsik ū rė žiem os stovyklose. T uo p a t keliu, k u riu o leidosi nam o pasiu n tin iai, p ra rad ę v iltį su tarti taiką, p atra u k ė m etų p ab aig o je šviežiom is jų pėdom is priešų vėliavos, n ely g in an t p aties likim o stum te stum iam os lin k ty k o jan čio s nelaim ės.

PDF 735

Karalius turįs visiškai atsisakyti Livonijos, pasitraukti iš Ūlos, Sokolo, Jezeriščės, Usviatų, išduoti perbėgėlį Andrejų Kurbskį su visais palydovais. Mat šis, nepakęsdamas Ivano žiaurumo, kartu su visa šeimyna šiek tiek anksčiau buvo persikėlęs į Lietuvą. Išgirdęs apie šį Andrejaus žingsnį, Ivanas didžiai įniršo; vieną atsitiktinai sugautą Kurbskio tarną kuo žiauriausiai nukankino, o kitą žymų didiką, palaidojusį nužudytojo palaikus, tol visaip kankino, kol šis bekankinamas mirė.

PDF 52

O Grigorijus buvo šventasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir parkeliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuolyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.

PDF 27

Vaizdingi, nors ir žiaurūs, karo veiksmų aprašymai su lietuvių kunigaikščių ir karvedžių charakteris­ 28 ## Puslapis 27 tikomis leidžia pastebėti siužetų idėją. Tie lietuviai pagonys kilnūs, išmintingi ir narsūs, kurie buvo ištikimi protėvių religijai ir papročiams,— jie sukūrė Lietuvos valstybę. Priėmę krikščionybę, jie liko jai ištikimi.

PDF 391

Priešingai, lietuvių bajorai, urmu linkstantys į šią krikščionybę, sukūrė tarytum naują sektą, kurią autorius vadina lietuviškuoju manicheizmu, Manicheismus Lilhuanicus. Jo atsiradimą aprašo taip: „Rusinai pirmieji, kaip sako, dar XI amžiaus pirmojoje pusėje, ėmė platinti krikščionybę stabmeldiškoje Lietuvoje, bet vėliau šie krikščionys, patys užsikrėtę manicheizmo paklydimais, labiau juos pritaikė prie stabmeldystės, tai sunku pasakyti, ar lietuvių stabmeldystė sumišo su krikščionybe, ar krikščionybė susiliejo su stabmeldyste. Dvasininkų tamsumas, jų bei bažnyčios nutolimas nuo visuomenės, Kijevo valstybės žlugimas, o dar primityvūs papročiai taip subjaurojo ir aptemdė tą Rytų krikščionių sektą, kad kai kurie laikė juos veikiau stabmeldžiais negu krikščionimis“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.).

Jeigu Apvaizda nori atsilyginti tautoms, suteikdama joms laimės dovaną, ji duoda joms šventus, išmintingus ir dorus valdovus. Tokiu viešpačiu karaliumi Vladislovu ir jo broliais Dievas apdovanojo Lietuvą būtent tada, kai jam prireikė stebuklingu būdu atversti tą užkietėjusią stabmeldiškais ir manichėjiškais paklydimais šalį ir įžiebti joje tikėjimo šviesą.

PDF 4-5

Pagrindinį to perdirbimo bruožą pasako antraštė: tai s ne daugelio kraštų, o tik Lietuvos istorija, Lietuva vadinant LDK, o jos piliečius bajorus (indigenus) — lietuviais. Kai A. Kojelavičius ją rašė, skaitytojų domėjimasis svetimaisiais kraštais jau buvo atvėsęs.- Jų dėmesį kur kas labiau traukė Vakarų Europoje vykę karai, erezijos ir revoliucijos, dangstomos religinių kovų šydu.

PDF 177

Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibrovęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuomenę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raitelių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kaimus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.

PDF 319

Vis dėlto susidariusi padėtis reikalavo, kad jis būtų išsiųstas iš Vilniaus. Dėdamasis norįs jį apdovanoti, išsiuntė į Rusią, pavesdamas Kijevo kunigaikštystę, kurią buvo atėmęs iš Vladimiro, vyriausiojo brolio. Be to, Jonušui, Mazovijos kunigaikščiui, atidavė DrohičiG rįžta į L en k iją ną, Melniką, Belską; jis turėjo paklusti karaliui tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti Lietuvos kunigaikščiai.

PDF 328

K a ra lien ei tarpininJos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis. Aleksandras Vytautas su žmona Ona savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad jis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklusnus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos kunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos karalyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pažeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos karalystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su Skirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje santarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skirgailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su visomis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Trakus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas. Tuo tarpu Kazimieras Skirgaila, pasitenkinęs gautomis kunigaikštystėmis, nesieksiąs Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

K a ra lien ei tarpininJos rūpesčiu, po ilgų žodinių kau ja n t, S k irgaila ir ginčų galop buvo susitarta V y ta u ta s su sita ik o šitokiomis sąlygomis. Aleksandras Vytautas su žmona Ona savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad jis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklusnus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos kunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos karalyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pažeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos karalystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su Skirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje santarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skirgailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su visomis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Trakus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas.

PDF 391

Mat imperatorius Zigmantas ir Vytautas jau kelerius metus slapta derėjosi dėl Lietuvos V y ta u ta s nori p a sk elkaralystės paskelbimo. Kai hti L ietu vą k a ra ly ste apie šias derybas pradėjo kalbėti kiti žmonės, viską sužinojo ir Romos kurija. Štai todėl popiežius, puikiai suvokdamas, kaip lengvai ir giliai žeidžia valdovų širdis pažadas gauti karaliaus vainiką, tuojau pat įspėjo laišku Kulmo vyskupą, kuris, jo P opiežiu s M a rty n a s galva, vienas galėjo ryžtis V su k liu d o šitokiam žingsniui, kad šis, paklausęs imperatoriaus Zigmanto, nieku būdu nedrįstų apvainikuoti Vytauto pagal Romos bažnyčios papročius karaliaus vainiku ir pakelti į Lietuvos karalius.

PDF 674

Sušaukęs Vilniuje seimą, jis taip nuteikė lietuvius, kad 1548 m e ta i jų luomai ne tik nesipriešino, o kurie ne kurie didikai pirmieji pasirašė aktą, jog Belsko žemė Palenkėję atskiriama nuo Lietuvos ir seimo valia atiduodama lenkams. Apmaldęs lenkus, Augustas jautėsi saugesnis, be to, susituokęs, kaip dera tikram P u olam a A u g u sto krikščioniui, liovėsi nuogąssa n tu o k a su R a d vitavęs, kad nusikalsta tikėjila ite mui, todėl gyveno ramiau nei kada anksčiau. Kurie nežinojo paslapties, tie suskato apkalbinėti: mat žmonės paprastai linkę viską juodinti.

PDF 349

Tokių atsitikimų buvo ir daugiau. Lietuvos bajorija jautėsi su Lenkijos bajorija sudaranti vieną luomą, vieną bajorų visuomenę, arba, kaip tada sakydavo, vieną „tautą", tačiau Lietuva rūpinosi ji pati: pati ją gynė nuo priešų, pati, kartais net nesiklausdama lenkų, darė atskiras sutartis, 1655 m., kaip matėm, buvo net pasiryžusi visiškai skirtis su Lenkija.

PDF 363

„Palaidojimo vietoje trimituoja, dainuoja: „Eik, vargše, iš šio vargano pasaulio, pilno visokio vargo, į amžinas vestuves; ten nebeskriaus tavęs nei pasipūtęs vokietis, nei plėšrus lenkas, nei rusinąs“, - sako Strijkovskis. Labiausiai paplitę buvo mirusiuosius laidoti karstuose žemėje sarmatų ir variagų papročiu. Šitai įrodo daugybė kapų, arba laidojimo laukų, išsibarsčiusių po visą Lietuvą, kurie padavimuose laikomi pagoniškais.