Europa

Santrauka

Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Iš Prancūzijos kilusi srovė paplito po Europą ir paveikė Europos valdovus.		c-001
t-002 1429 m., praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštas klausimas vėl sujudino Europą.		c-002
t-003 Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.		c-003
t-004 Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.		c-004
t-005 Vilnius buvo vadinamas vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostine ir svarbiausiu Lietuvos mokslo bei valdžios centru.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Iš Prancūzijos kilusi srovė paplito po Europą ir paveikė Europos valdovus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą. Ja užsi- krėtė Europos valdovai. Jie palaikė ryšius su išgarsėjusiais litera- tais ir mokslininkais, patys užsiėmė literatūra ir mokslu, savo sosti- nėse kūrė mokslų akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stok- holme ir kt.) ir naujus universitetus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1429 m., praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštas klausimas vėl sujudino Europą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko su­ važiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į viešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama su- kurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Lietuvos aukštosios moky-

6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 255 klos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas. Trakų pilis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Vilnius buvo vadinamas vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostine ir svarbiausiu Lietuvos mokslo bei valdžios centru.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

M unchas:_ Melancholija ir šviesa Stasys Šalkauskis Raštai, IX tomas Vincas Vyčinas Raštai, III tomas

Puslapis 496

MYKOLAS BALINSKIS galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • - kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų^ kuriomis’j o gyv naudojosi, ne tik atgaivinti amžinin nius, keleto amžių, įvykius toje sosti ir galimybės man leido, prisidt Lietuvos istorijos įvykių aiškinim mums patiems, o Europai visai neg • riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti bai­ sius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai