Santrauka
Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Lietuva, pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, savo narsa atrėmė mongolų antpuolius ir priešinosi Prūsijos Kryžiuočių ordinui. |
| t-002 Vilnius buvo vadinamas vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostine ir svarbiausiu Lietuvos mokslo bei valdžios centru. |
| t-003 Iš Prancūzijos kilusi srovė paplito po Europą ir paveikė Europos valdovus. |
| t-004 Petras I Didysis nukreipė Rusijos politinį veidą į Europą ir įvedė ją tarp pirmaeilių Europos galybių. |
| t-005 1429 m., praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštas klausimas vėl sujudino Europą. |
| t-006 1429 m. beveik užmirštas Vytauto karūnos klausimas vėl iškilo į viešumą ir sujudino Europą. |
| t-007 Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. |
| t-008 Narbutas vertino, kad apie 2000 m. pr. Kr. egiptiečiai pietiniuose Europos pakraščiuose rado žmones, kuriems buvo lemta iškilti. |
| t-009 Narbutas Perkūną apibūdino kaip senovės Europoje plačiai paplitusį dievą, dangaus ir žemės karalių bei gamtos valdovą. |
| t-010 Narbutas Europą, palyginti su Azija ir Afrika, vadino naujesniu ir vėliau apgyvendintu bei civilizuotu žemynu. |
| t-011 Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas. |
Ryšiai
- Buvo kelionės vieta: Budinai, Persai, Snorro Sturleson
- Puolė Europą: Hunai
- Turėjo priklausinį: Lietuva