Europa

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa Stasys Šalkauskis Raštai, IX tomas Vincas Vyčinas Raštai, III tomas ## Puslapis 496 MYKOLAS BALINSKIS galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv naudojosi, ne tik atgaivinti amžinin nius, keleto amžių, įvykius toje sosti ir galimybės man leido, prisidt Lietuvos istorijos įvykių aiškinim mums patiems, o Europai visai neg • riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa Stasys Šalkauskis Raštai, IX tomas Vincas Vyčinas Raštai, III tomas ## Puslapis 496 MYKOLAS BALINSKIS galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv naudojosi, ne tik atgaivinti amžinin nius, keleto amžių, įvykius toje sosti ir galimybės man leido, prisidt Lietuvos istorijos įvykių aiškinim mums patiems, o Europai visai neg • riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą. Ja užsikrėtė Europos valdovai. Jie palaikė ryšius su išgarsėjusiais literatais ir mokslininkais, patys užsiėmė literatūra ir mokslu, savo sostinėse kūrė mokslų akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stokholme ir kt.) ir naujus universitetus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

) griežtomis priemonėmis pakirto jos rytietiškos santvarkos šaknis ir išvedė ją į europėjamąjį kelią. Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Nuo Petro laikų su ja jau buvo skaitomasi, jos jau nebeaplenkė, sprendžiant kokį svarbesnį Europos politikos klausimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į viešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į viešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Aukštasis mokslas iš dalies tapo mokamas. Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.