Kartu jis atsuko į Europą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija taip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą.
Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa\nStasys Šalkauskis \nRaštai, IX tomas\nVincas Vyčinas \nRaštai, III tomas\n\n## Puslapis 496\n\nMYKOLAS BALINSKIS\ngalingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki \nmūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras \nLietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • - \nkronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti \npadavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir \ndaugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv \nnaudojosi, ne tik atgaivinti amžinin \nnius, keleto amžių, įvykius toje sosti \nir galimybės man leido, prisidt \nLietuvos istorijos įvykių aiškinim \nmums patiems, o Europai visai neg \n• riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, \nAlgirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, \nistorija menkame plote išsitenkančios Tautos, \nkuri pati viena, savosios pagonybės atskirta \nnuo kitų Europos šalių, vien savo \nnarsos dėka įstengė atremti bai\nsius mongolų antpuolius, \npažaboti Rusią ir nesileisti \npavergiama godžiai \ngrobuoniško \nPrūsijos Kryžiuočių \nordino.
Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa\nStasys Šalkauskis \nRaštai, IX tomas\nVincas Vyčinas \nRaštai, III tomas\n\n## Puslapis 496\n\nMYKOLAS BALINSKIS\ngalingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki \nmūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras \nLietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • - \nkronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti \npadavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir \ndaugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv \nnaudojosi, ne tik atgaivinti amžinin \nnius, keleto amžių, įvykius toje sosti \nir galimybės man leido, prisidt \nLietuvos istorijos įvykių aiškinim \nmums patiems, o Europai visai neg \n• riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, \nAlgirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, \nistorija menkame plote išsitenkančios Tautos, \nkuri pati viena, savosios pagonybės atskirta \nnuo kitų Europos šalių, vien savo \nnarsos dėka įstengė atremti bai\nsius mongolų antpuolius, \npažaboti Rusią ir nesileisti \npavergiama godžiai \ngrobuoniško \nPrūsijos Kryžiuočių \nordino.
Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą. Ja užsi- krėtė Europos valdovai. Jie palaikė ryšius su išgarsėjusiais litera- tais ir mokslininkais, patys užsiėmė literatūra ir mokslu, savo sosti- nėse kūrė mokslų akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stok- holme ir kt.) ir naujus universitetus.
) griežtomis priemonėmis pakirto jos rytietiškos san-\ntvarkos šaknis ir išvedė ją į europėjamąjį kelią. Kartu jis atsuko į\nEuropą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija\ntaip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Nuo Petro laikų su\nja jau buvo skaitomasi, jos jau nebeaplenkė, sprendžiant\nkokį svarbesnį Europos politikos klausimą.
Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko su\nvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į\nviešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.
Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko su\nvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į\nviešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.