Alanų galybės smukimas, arba šių genčių susiskaidymas, anot Naruševičiaus tyrimų5, prasidėjo 376 mūsų eros metais, kai Europą užpuolė Bailambero vadovaujami hunai.
Juos neabejotinai išstūmė hunai maždaug apie 377 metus. Taip pat daromos teisingos išvados, jog jie nekariavo su hunų vėliavomis, bet atvirkščiai — priešinosi hunams, o pralaimėję turėjo keltis į tolimą kraštą, kur jų nepasiekė kerštingi tų barbarų ginklai.
Tie gyveno prie Azovo jūros gotų karaliaus Germanariko laikais, atėję iš Galindijos pagelbėti herulams, kuriuos, įsiveržę į Europą, hunai turėjo užgrobti pirmiausia.