grupe

Persai

8 teiginiai8 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Persų viešpačiai šioje vietoje pateikiami kaip Lietuvos tautos karo partneriai ar priešai.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas mini, kad senovės persai turėjo karingą dievaitį Kaousą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui;\nkiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek\nkartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės\nkeršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė,\nnelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju.\nSenovės persai turėjo karingą dievaitį, vadintą Kaousu. 1\n11\nSzybinski.
t-002vidutinis

Narbutas šio dievo mitą sieja su senovės persų Oromazu ir Arimanu ir spėja iš jų kilmę.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Narbutas žalčių garbinimą vadina visuotiniu senovės prietaru ir tarp jį pažinojusių tautų mini persus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau­ gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu­ vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
t-004vidutinis

Narbutas rašo, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti ugnį garbino kaip dievybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau­ dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
t-005vidutinis

Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašo, kad persai ir kitos Rytų tautos ilgai nežinojo šventyklų, o aukas atnašavo kalnuose.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku­ riuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai. Antikos žmonių šventyklos susidėdavo iš dviejų dalių: Na- os, kurioje stovėdavo indas su šventuoju vandeniu ir rinkdavosi žmonės bei dalyvaudavo apeigose; antroji dalis -Adytum, ku­ rioje stovėdavo stabai; ten teisę būti turėjo tik pašvęstieji asme­ nys, žyniai, vadai.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas vaizduoja, kad Indatiras niekino graikus ir persus kaip svetimus žmones, o persai savo ruožtu niekino skitus kaip barbarus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

37\nDarijaus puolimai prieš skitus. Apie 520 metus prieš\nKristaus gimimą skitus valdė išpuikęs, žiaurus ir nela­\nbai išmintingas monarchas Indatiras. Jis niekino grai­\nkus ir persus, nes jie buvo svetimi žmonės, o šie savo\nruožtu niekino skitus kaip barbarus. Tačiau skitų galybė\nir reikšmė politinėje arenoje dar buvo nemažos, nes per­\nsų karalius Darijus siekė sąjungos su Indatiru ir norėjo\nvesti jo dukrą. Bet persų pasiuntiniai buvo išsiųsti atgal\nsu panieka; į prašymą karalaitės rankos atsakyta nei­\ngiamai.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 8 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Rėmė Persai:
Persai keliavo į:
Persai puolė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas