Persai

Santrauka

Persų viešpačiai šioje vietoje pateikiami kaip Lietuvos tautos karo partneriai ar priešai.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-002 Narbutas mini, kad senovės persai turėjo karingą dievaitį Kaousą. global_id t-189426		c-001
t-003 Narbutas šio dievo mitą sieja su senovės persų Oromazu ir Arimanu ir spėja iš jų kilmę. global_id t-189427		c-002
t-004 Narbutas žalčių garbinimą vadina visuotiniu senovės prietaru ir tarp jį pažinojusių tautų mini persus. global_id t-189428		c-003
t-005 Narbutas rašo, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti ugnį garbino kaip dievybę. global_id t-189429		c-004
t-006 Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašo, kad persai ir kitos Rytų tautos ilgai nežinojo šventyklų, o aukas atnašavo kalnuose.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašo, kad persai ir kitos Rytų tautos ilgai nežinojo šventyklų, o aukas atnašavo kalnuose.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku­ riuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai. Antikos žmonių šventyklos susidėdavo iš dviejų dalių: Na- os, kurioje stovėdavo indas su šventuoju vandeniu ir rinkdavosi žmonės bei dalyvaudavo apeigose; antroji dalis -Adytum, ku­ rioje stovėdavo stabai; ten teisę būti turėjo tik pašvęstieji asme­ nys, žyniai, vadai.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai