Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui;\nkiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek\nkartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės\nkeršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė,\nnelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju.\nSenovės persai turėjo karingą dievaitį, vadintą Kaousu. 1\n11\nSzybinski.
Šio dievo mitas taip pat sutampa su senovės persų Oro-\nmazu ir Arimanu, iš kurių, matyt, ir kilęs. Senovės romėnai\nvadino jį Niger Deus ir painiojo su Plutono mitais. Senovės\nsaksai jį vadino Aire.
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku riuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai. Antikos žmonių šventyklos susidėdavo iš dviejų dalių: Na- os, kurioje stovėdavo indas su šventuoju vandeniu ir rinkdavosi žmonės bei dalyvaudavo apeigose; antroji dalis -Adytum, ku rioje stovėdavo stabai; ten teisę būti turėjo tik pašvęstieji asme nys, žyniai, vadai.
37\nDarijaus puolimai prieš skitus. Apie 520 metus prieš\nKristaus gimimą skitus valdė išpuikęs, žiaurus ir nela\nbai išmintingas monarchas Indatiras. Jis niekino grai\nkus ir persus, nes jie buvo svetimi žmonės, o šie savo\nruožtu niekino skitus kaip barbarus. Tačiau skitų galybė\nir reikšmė politinėje arenoje dar buvo nemažos, nes per\nsų karalius Darijus siekė sąjungos su Indatiru ir norėjo\nvesti jo dukrą. Bet persų pasiuntiniai buvo išsiųsti atgal\nsu panieka; į prašymą karalaitės rankos atsakyta nei\ngiamai.