Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
9 teiginiai12 įrašų16 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 9 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 teiginių
Narbutas mini, kad senovės persai turėjo karingą dievaitį Kaousą.
PDF 98
Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui; kiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek kartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės keršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė, nelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju. Senovės persai turėjo karingą dievaitį, vadintą Kaousu. 1 11 Szybinski.
Narbutas šio dievo mitą sieja su senovės persų Oromazu ir Arimanu ir spėja iš jų kilmę.
PDF 110
Šio dievo mitas taip pat sutampa su senovės persų Oromazu ir Arimanu, iš kurių, matyt, ir kilęs. Senovės romėnai vadino jį Niger Deus ir painiojo su Plutono mitais. Senovės saksai jį vadino Aire.
Narbutas žalčių garbinimą vadina visuotiniu senovės prietaru ir tarp jį pažinojusių tautų mini persus.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašo, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti ugnį garbino kaip dievybę.
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašo, kad persai ir kitos Rytų tautos ilgai nežinojo šventyklų, o aukas atnašavo kalnuose.
PDF 263
Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, kuriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai. Antikos žmonių šventyklos susidėdavo iš dviejų dalių: Naos, kurioje stovėdavo indas su šventuoju vandeniu ir rinkdavosi žmonės bei dalyvaudavo apeigose; antroji dalis -Adytum, kurioje stovėdavo stabai; ten teisę būti turėjo tik pašvęstieji asmenys, žyniai, vadai.
Teodoras Narbutas vaizduoja, kad Indatiras niekino graikus ir persus kaip svetimus žmones, o persai savo ruožtu niekino skitus kaip barbarus.
PDF 56
37 Darijaus puolimai prieš skitus. Apie 520 metus prieš Kristaus gimimą skitus valdė išpuikęs, žiaurus ir nelabai išmintingas monarchas Indatiras. Jis niekino graikus ir persus, nes jie buvo svetimi žmonės, o šie savo ruožtu niekino skitus kaip barbarus. Tačiau skitų galybė ir reikšmė politinėje arenoje dar buvo nemažos, nes persų karalius Darijus siekė sąjungos su Indatiru ir norėjo vesti jo dukrą. Bet persų pasiuntiniai buvo išsiųsti atgal su panieka; į prašymą karalaitės rankos atsakyta neigiamai.
514 m. pr. Kr. Darijui patraukus prieš Indatirą, persų būriai įžengė į Europą ir, remiami graikų sąjungininkų, brovėsi Dunojaus link.
PDF 56
Šis, priplaukęs su 30 galerų, labai juos sumušė, paėmė didelį grobį ir belaisvių, tarp kurių buvo ir karaliaus brolis. 39 Po kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai skitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš Indatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjungininkų remiami, brovėsi Dunojaus link.
552 m. Naršo vadovaujamoje Justiniano kariuomenėje prie Pado žemupio greta longobardų ir persų buvo herulų.
PDF 325
Taigi 535 metais, kai samdyta svetimšalių kariuomenė Afrikoje sukėlė maištą, ją sudarė beriliai, vandalai ir maurai. Taip pat ir Romai antrąkart pakliuvus į Totilos rankas, kai Justinianas surinko kariuomenę, greta longobardų ir persų buvo herulų. Si kariuomenė buvo sutelkta Pado žemupyje 552 metais Naršui vadovaujant ir dalyvavo Taginos mūšyje; čia ir žuvo Totila.
Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjun gininkų remiami, brovėsi Dunojaus link.
PDF 56
Šis, priplaukęs su 30 galerų, labai juos sumušė, paėmė didelį grobį ir belaisvių, tarp kurių buvo ir karaliaus brolis. 39 Po kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai skitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš Indatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjungininkų remiami, brovėsi Dunojaus link.