Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
8 teiginiai8 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 8 teiginiai ir visi 8 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–8 iš 8 rodomų įrašų
Narbutas mini, kad senovės persai turėjo karingą dievaitį Kaousą.
PDF 98
Tą kalaviją lietuviai paskyrė savajam karo dievui;\nkiek kartų jį turėję su savimi kovodami su livoniečiais, tiek\nkartų nugalėję, nes buvo įsitikinę, kad jų karo dievas padės\nkeršydamas už nužudymą Dangeručio, kuris, kaip jie manė,\nnelaisvėje buvo nužudytas tuo kalaviju.\nSenovės persai turėjo karingą dievaitį, vadintą Kaousu. 1\n11\nSzybinski.
Narbutas šio dievo mitą sieja su senovės persų Oromazu ir Arimanu ir spėja iš jų kilmę.
PDF 110
Šio dievo mitas taip pat sutampa su senovės persų Oro-\nmazu ir Arimanu, iš kurių, matyt, ir kilęs. Senovės romėnai\nvadino jį Niger Deus ir painiojo su Plutono mitais. Senovės\nsaksai jį vadino Aire.
Narbutas žalčių garbinimą vadina visuotiniu senovės prietaru ir tarp jį pažinojusių tautų mini persus.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašo, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti ugnį garbino kaip dievybę.
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Narbutas, remdamasis Herodotu ir Strabonu, rašo, kad persai ir kitos Rytų tautos ilgai nežinojo šventyklų, o aukas atnašavo kalnuose.
PDF 263
Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, ku riuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai. Antikos žmonių šventyklos susidėdavo iš dviejų dalių: Na- os, kurioje stovėdavo indas su šventuoju vandeniu ir rinkdavosi žmonės bei dalyvaudavo apeigose; antroji dalis -Adytum, ku rioje stovėdavo stabai; ten teisę būti turėjo tik pašvęstieji asme nys, žyniai, vadai.
Teodoras Narbutas vaizduoja, kad Indatiras niekino graikus ir persus kaip svetimus žmones, o persai savo ruožtu niekino skitus kaip barbarus.
PDF 56
37\nDarijaus puolimai prieš skitus. Apie 520 metus prieš\nKristaus gimimą skitus valdė išpuikęs, žiaurus ir nela\nbai išmintingas monarchas Indatiras. Jis niekino grai\nkus ir persus, nes jie buvo svetimi žmonės, o šie savo\nruožtu niekino skitus kaip barbarus. Tačiau skitų galybė\nir reikšmė politinėje arenoje dar buvo nemažos, nes per\nsų karalius Darijus siekė sąjungos su Indatiru ir norėjo\nvesti jo dukrą. Bet persų pasiuntiniai buvo išsiųsti atgal\nsu panieka; į prašymą karalaitės rankos atsakyta nei\ngiamai.
514 m. pr. Kr. Darijui patraukus prieš Indatirą, persų būriai įžengė į Europą ir, remiami graikų sąjungininkų, brovėsi Dunojaus link.
PDF 56
Šis, priplaukęs su 30 galerų, labai juos sumušė, paėmė didelį grobį ir belaisvių, tarp kurių buvo ir kara liaus brolis. 39 Po kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai skitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš Indatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjun gininkų remiami, brovėsi Dunojaus link.
552 m. Naršo vadovaujamoje Justiniano kariuomenėje prie Pado žemupio greta longobardų ir persų buvo herulų.
PDF 325
Taigi 535 metais, kai samdyta\nsvetimšalių kariuomenė Afrikoje sukėlė maištą, ją sudarė\nberiliai, vandalai ir maurai. Taip pat ir Romai antrąkart\npakliuvus į Totilos rankas, kai Justinianas surinko ka\nriuomenę, greta longobardų ir persų buvo herulų. Si ka\nriuomenė buvo sutelkta Pado žemupyje 552 metais Nar\nšui vadovaujant ir dalyvavo Taginos mūšyje; čia ir žuvo\nTotila.