grupe

Graikai

6 teiginiai7 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Su tolimaisiais Europos pietumis, kur dar prieš Kristų graikai ir romėnai buvo sukūrę aukštą kultūrą, aisčiai galėjo turėti tik retų, atsitiktinių santykių (jie galėjo parduoti romėnų pirkliams nebent savo gražųjį gintarą).

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas graikus minėjo tarp tautų, kurios senovėje, jo vertinimu, nebuvo laisvos nuo žalčių garbinimo prietarų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau­ gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu­ vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
t-002vidutinis

Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkida ir turėjo atskiras Alkidėmis vadintas dievybes.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Al­ kidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
t-003vidutinis

Narbutas rašė, kad graikai, kaip ir chaldėjai, persai, egiptiečiai bei romėnai, garbino ugnį kaip dievybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau­ dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
t-004vidutinis

Graikai jau senais laikais užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

33 Jau labai senais laikais graikai užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais. Sakoma, kad Neopto- lemas pirmasis pradėjo steigti pirmas pastovias graikų gyvenvietes, pirmiausia prie Dnestro, paskui ir prie Dnep- ro žiočių. Tai davė pradžią graikų emporiumams, arba prekyvietėms; jie jau VII amžiuje prieš Kristaus gimimą pradėjo klestėti ir vėliau virto tokiais turtingais kaip Olbija, Heraklėja, Chersonas ir kiti.
t-005vidutinis

Narbutas rašo, kad graikų kolonijos suklestėjo tuo metu, kai jos užgožė žlungančius skitus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Padaugėjo nedorų žmonių būrių, pradėjo lietis kraujas ir ėmė veržtis nevaržomos aistros. Tuomet suklestėjo graikų kolonijos, kurios užgožė žlun­ gančius skitus. Bet tikras šių genčių žlugimas prasidėjo persų antpuolio prieš Skitiją metu.
t-006vidutinis

514 metais prieš Kristų persų būriai, remiami graikų sąjungininkų, įžengė į Europą ir brovėsi Dunojaus link.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

39\nPo kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai\nskitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš\nIndatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjun­\ngininkų remiami, brovėsi Dunojaus link. Kažkur prie\nšiandienės Isakčios jie persikėlė per šią upę tiltu, kuriam\npastatyti reikėjo daug darbo ir kurį saugoti patikėjo grai­\nkams.
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Graikai pastatė:
Graikai rėmė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas