Aukurai

Santrauka

Narbutas aukurus aprašo kaip pakilesnes vietas atviroje aikštėje, miškuose arba bestogėje šventykloje su pusės žmogaus ūgio ugniaviete.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas aukurus aprašo kaip pakilesnes vietas atviroje aikštėje, miškuose arba bestogėje šventykloje su pusės žmogaus ūgio ugniaviete. global_id t-189706		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas aukurus aprašo kaip pakilesnes vietas atviroje aikštėje, miškuose arba bestogėje šventykloje su pusės žmogaus ūgio ugniaviete.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Aukurai, ragai (Roha)21 2 Senovės žmonių aukurai - tai tam tikro aukščio pakiles­ nės vietos atviroje aikštėje, miškuose arba šventykloje, netu­ rinčioje stogo; šiame paaukštėjime, atstojančiame pakopas, bu­ vo pusės žmogaus ūgio ugniavietė. Kunigai, stovėdami ant pa­ kopų, šioje ugniavietėje degino aukas. Senovės egiptiečiai, grai­ kai, romėnai statė prabangius ir didingus aukurus, paskirtus skyrium įvairiems dievams. O lietuviai dėl savo vargingo pa­ prastumo turėjo primityvius ir nepuošnius aukurus, išskyrus kai kuriuos, buvusius Perkūno šventyklose.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

• Buvo pastatyta: Graikai, Romėnai, Senovės romėnai, Žyniai