Senovės romėnai

Santrauka

Narbutas senovės romėnus vaizduoja kaip Lacijuje iškilusią tautą, kuriai buvo lemta tapti pasaulio valdymo pavyzdžiu. Jo pasakojime romėnai siejami su Kabirais, religinėmis paslaptimis, apeigomis ir antikinių tautų papročių paralelėmis. Atskirai minimos kronikų versijos apie romėnų ar į juos panašių žmonių atvykimą į Lietuvą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas vaizduoja romėnų karalystę kaip Lacijuje užsimezgusią tautą, kuriai buvo lemta tapti pasaulio valdymo pavyzdžiu. global_id t-189364		c-001
t-002 Narbutas rašo, kad romėnai Kabirus vadino Diipotentes, Dii socii arba Anactes, tai yra monarchais. global_id t-189368		c-002
t-003 Narbutas mano, kad religinių paslapčių požiūriu graikai ir romėnai pamėgdžiojo egiptiečius. global_id t-189369		c-003
t-004 Narbutas rašo, kad romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmonėms apsireikšdavo žalčiu. global_id t-189372		c-004
t-005 Narbutas pažymi, kad graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą Alkida ir turėjo dievybes, vadintas Alkidėmis. global_id t-189373		c-005
t-006 Narbutas rašo, kad kronikos romėnų ar į juos panašių atvykimą į Lietuvą datavo 48 m. pr. Kr., 57 m. po Kr. arba 401 m. global_id t-189374		c-006
t-007 Narbutas lygina, kad senovės egiptiečiai, graikai ir romėnai statė prabangius aukurus atskiriems dievams. global_id t-189375		c-007
t-008 Narbutas perteikia Strijkovskio teiginį, kad ugnies apeigomis buvo pamėgdžiojami romėnai per Palilėjų šventes deivės Palės garbei. global_id t-189376		c-008
t-009 Narbutas rašo, kad romėnai laukų apvalymo apeigas vadino Ambervales arba Cum solemnia vota lustrare agros. global_id t-189377		c-009
t-010 Narbutas rašo, kad romėnai per vestuves nukirpdavo kasas, aukodavo jas Junonai ir šią pakirptuvių apeigą vadino Heratelea. global_id t-189378		c-010

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad romėnai per vestuves nukirpdavo kasas, aukodavo jas Junonai ir šią pakirptuvių apeigą vadino Heratelea.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šitaip jaunystėje apkirpo Tesėją; nuo to laiko pakirptuvių apeigos tapo įprasti­ nės; jas imta vadinti Teseida. Romėnai darydavo pakirptuves įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, įvairiais būdais: per vestu­ ves nukirpdavo kasas ir paaukodavo Junonai; tai vadinosi He- ratelea, tai maždaug atitinka ką tik aprašytas apeigas. Pasak islandų sagose esančių padavimų, skandinavai taip pat žinojo pakirptuves.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

• Senovės romėnai keliavo į Lietuva
• Senovės romėnai pastatė Aukurai