Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus\ngalo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania\".\nJis juos vadina aisčiais _(aestii, aestiorum gentes)._
Apie fetišizmą Visos stabmeldžių tautos turėjo įvairiais vardais vadina mus savo namų dievus. Romėnų DU Penates, Lares ir 1.1., lie tuvių Siejmi Dewas, Gulbi ir 1.1, buvo šios rūšies dievaičiai, tik jie buvo visiems bendri, garbinami visų krašto žmonių, jų es mę suprasdavo ir juos įsivaizduodavo pagal kitų dievų pavyz dį, jiems skirtas maldas jungdavo su maldomis, kreipiamomis apskritai į visus dievus; jų žemą kategoriją rodo tai, kad jie buvo kasdieniai, globojantys tą ar kitą namų ūkio dalį, saky čiau, namų parankiniai.
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Pasak Plutarcho, pas atėniečius prijaukinti žal\nčiai dalyvaudavo Dionisijų šventinėse apeigose, kurios vykda\nvo Bakcho garbei. Romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmo\nnėms apsireikšdavo žalčiu.\nPer daug ilgai reikėtų vardyti visas smulkmenas, bendras\nlietuviams ir Antikos tautoms, iš tos pačios srities.
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Al kidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Palemonas (Palemon) Didvyris, vardas, Lietuvos pajūrio šalies valdovas, atkilęs su savo žmonėmis iš svetimos žemės. Kronikos vienur rašė, kad romėnai arba kurie nors pana šūs į juos piliečiai atvykę į Lietuvą apie 48 metus prieš Kristų, kitur - 57 metais po Kristaus, trečiur - tos pačios eros 401 metais. Strijkovskis, savo papratimu nesileisdamas į jokią kri tiką, naiviai deda ištraukas iš anuomet jam žinomų kronikų, kurių gana daug turėjo rankose, arba semiasi žinių iš vietos padavimų.