Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
10 teiginiai15 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus galo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania".
Patikrinti teiginiai
Romėnų rašytojas Tacitas pirmojo amžiaus pabaigoje veikale „Germania“ pirmasis paminėjo mūsų krašto gyventojus.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus\ngalo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania\".\nJis juos vadina aisčiais _(aestii, aestiorum gentes)._
Narbutas romėnų Penates ir Lares, kaip ir lietuvių Siejmi Dewas bei Gulbi, priskyrė bendriems namų dievaičiams, globojusiems ūkio dalis.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Apie fetišizmą Visos stabmeldžių tautos turėjo įvairiais vardais vadina mus savo namų dievus. Romėnų DU Penates, Lares ir 1.1., lie tuvių Siejmi Dewas, Gulbi ir 1.1, buvo šios rūšies dievaičiai, tik jie buvo visiems bendri, garbinami visų krašto žmonių, jų es mę suprasdavo ir juos įsivaizduodavo pagal kitų dievų pavyz dį, jiems skirtas maldas jungdavo su maldomis, kreipiamomis apskritai į visus dievus; jų žemą kategoriją rodo tai, kad jie buvo kasdieniai, globojantys tą ar kitą namų ūkio dalį, saky čiau, namų parankiniai.
Narbutas rašė, kad žalčių garbinimas senovėje buvo paplitęs tarp indų, chaldėjų, egiptiečių, persų, finikiečių, graikų, romėnų ir gotų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas nurodė, kad romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmonėms apsireikšdavo žalčiu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pasak Plutarcho, pas atėniečius prijaukinti žal\nčiai dalyvaudavo Dionisijų šventinėse apeigose, kurios vykda\nvo Bakcho garbei. Romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmo\nnėms apsireikšdavo žalčiu.\nPer daug ilgai reikėtų vardyti visas smulkmenas, bendras\nlietuviams ir Antikos tautoms, iš tos pačios srities.
Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, o Minervą - Alkida.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Al kidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Narbutas pažymėjo, kad kronikos romėnų ar į juos panašių atvykimą į Lietuvą datavo 48 m. pr. Kr., 57 m. po Kr. arba 401 m.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Palemonas (Palemon) Didvyris, vardas, Lietuvos pajūrio šalies valdovas, atkilęs su savo žmonėmis iš svetimos žemės. Kronikos vienur rašė, kad romėnai arba kurie nors pana šūs į juos piliečiai atvykę į Lietuvą apie 48 metus prieš Kristų, kitur - 57 metais po Kristaus, trečiur - tos pačios eros 401 metais. Strijkovskis, savo papratimu nesileisdamas į jokią kri tiką, naiviai deda ištraukas iš anuomet jam žinomų kronikų, kurių gana daug turėjo rankose, arba semiasi žinių iš vietos padavimų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 6 | 9 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 3 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |