Senovės geografai naują pasienio tautą ilgai vadino skyrų, herulų ir vidivarijų vardais. Po Otokaro nužudymo Teodorikas patraukė į savo pusę herulų kariuomenę ir lengvai ją perkalbėjo. Herulai, vedami Alueto ir Filimunto, pasitraukė per Liguriją į Trakiją, ketindami tarnauti imperatoriaus kariuomenėje.
Abi šios gentys, artėdamos viena prie kitos, stūmė iš 13 ## Puslapis 30 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS senųjų valdų germanų gentį - gotus, o šie tai į Europos va karus išsisklaidydavo, tai vėl į šiaurę, į Skandinaviją, bet ne kartą iš tų kraštų sugrįždavo į senąsias gyvenvietes. Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai bu vo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių.
Atgavęs Italiją, jis, mi rus Justinianui, buvo kviečiamas atgal į Bizantiją, o herulai, vedami Alueto ir Filimunto, iš ten pasitrau kė ir per Liguriją nukako į Trakiją, ketindami kaip ir anksčiau tarnauti imperatoriaus kariuomenėje, tuo tar pu likusieji, sukėlę maištą ir išsirinkę vadu Sindevaldą, užėmė Valeriją. Apie tuos pačius metus langobar- dai, vedami Albojino, iškeliavo iš Panonijos ir, pasi kvietę dalytis grobiu įvai- 559 m e ta i rias sarmatų tauteles, tarp jų gepidus (kurie, pasak Prokopijaus, dalyvavo visuose herulų žygiuose), įsi veržė su didžiule kariuomene į Italiją. Po to Italijoje beveik ištisus du šimtmečius be pertraukos viešpatavo langobardai.
Kita jų dalis, pasikvietusi iš tėvynės kunigaikštį Datą, įsikūrė prie Dunojaus Noriko pasienyje. Susilaukė paramos iš he rulų ir Narsesas, įveikęs To- 553 m e ta i tilą ir naikinęs gotus Italijo je. Atgavęs Italiją, jis, mi rus Justinianui, buvo kviečiamas atgal į Bizantiją, o herulai, vedami Alueto ir Filimunto, iš ten pasitrau kė ir per Liguriją nukako į Trakiją, ketindami kaip ir anksčiau tarnauti imperatoriaus kariuomenėje, tuo tar pu likusieji, sukėlę maištą ir išsirinkę vadu Sindevaldą, užėmė Valeriją.
Gal, palikę Italiją, šia kryptimi pasuko tie, kurie no rėjo išvengti savo likimo, o gal tie, kurie nugalėjusių priešų buvo paskelbti už įstatymo ribų; nieku būdu negaliu patikėti, kad čia būtų atvykę atsitiktiniai pasi klydėliai. Galimas daiktas, alanai, arba herulai (kurie, istorijos žiniomis, tuo metu ėjo Italijos stovyklose ka ro tarnybą), pirmieji pradėjo: ilgėdamiesi taikos, jie pasitraukė iš tėvynės ir pasuko į tas žemes, kurios buvo tinkamiausios įsikurti ir neniokojamos karų. Pa galiau nesvarbu, dėl kokios dingsties, reikalo ar būti nybės jie leidosi į tokį tolimą kelią, vieną dalyką se noliai atkakliai tvirtina: ateivių italų esą buvę penki šimtai kilmingųjų.
Bet jos principai visiškai\nnutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomo\nnėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų\npatekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka\nmūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais. O\nkai lietuvių tikėjimas ėmė kilti į romėnų lygį, gotai jau buvo\nkrikščionys, herulų priešai, ir niokojo kitas lietuvių gentis, gy\nvenusias Baltijos kraštuose; tad jie būtų visai lietuvių tautai\nprimetę ne romėnų stabmeldystę, išguitą iš vyriausių Italijos\nmiestų bei provincijų, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją,\njeigu lietuviai nuo seno nebūtų turėję savo pačių išsiugdytos\nreligijos, kurią gana veiksmingai formavo graikų mitologija.\nTiesa, jog lietuvių religija labai panaši į galų, tai yra druidų, nes\nvisos senovės religijos, kaip ir pačios tautos, yra labai viena kitai\nartimos, kilusios iš vienos šakos - iš vieno lopšio*.
Kituose Lietu vos pakraščiuose ir pas kitas tautas, kilusias iš jos kamieno, tikriausiai irgi buvo upių tokiais vardais arba dar ir dabar jos tebėra žinomos; aptikti jų mums nepasitaikė. Net Vokietijoje, kur herulai įsikūrė žuvus jų vadui Odoakrui, randame upę Ross, Russ, vėliau imtą vadinti Wessel. Galbūt neįsižeis slavų seno vės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, ar ba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip va riagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų ko lonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prū sų gatve.
