Narbutas rašo, kad po Odoakro žūties herulai įsikūrė Vokietijoje, kur buvusi upė Ross arba Russ vėliau vadinta Wessel. Teodoro Narbuto perteikimu, Prokopijus minėjo estus kalbėdamas apie Odoakro vadovaujamus herulus, kilusius iš estų tautos. Teodoro Narbuto teigimu, Odoakras buvo krikščionis, o jo herulams buvo skelbiamas Kristaus mokslas.
Kituose Lietu vos pakraščiuose ir pas kitas tautas, kilusias iš jos kamieno, tikriausiai irgi buvo upių tokiais vardais arba dar ir dabar jos tebėra žinomos; aptikti jų mums nepasitaikė. Net Vokietijoje, kur herulai įsikūrė žuvus jų vadui Odoakrui, randame upę Ross, Russ, vėliau imtą vadinti Wessel. Galbūt neįsižeis slavų seno vės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, ar ba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip va riagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų ko lonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prū sų gatve.
Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germana- riko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4. Žinios apie šį bendrinį pa vadinimą buvo plačiai paplitusios, nes ir Prokopijus5 mi ni estus, kalbėdamas apie karingus Odoakro vadovauja mus herulus, kilusius iš estų tautos. Sis istorikas gyveno imperatoriaus Justiniano laikais, arba VI amžiuje.
Taigi sąjungininkai pradėjo atvirai murmėti prieš savo vadą. Mažiausiai jam palankūs herulai kreipėsi į savo brolius, įsikūrusius Norike. Majorijano valdomos herulų lygos karvedžio Eduko sūnus Odoakras pasakė, jog, tu rėdamas tiek valdžios kiek Orestas, jis neleistų sąjungi ninkų kariuomenei gailėtis savo žygio j Italiją1.
Tik žinoma tai, kad Teodorikas paža dėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupi nas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo ranko mis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių ga na daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.
Tuo tar pu Odoakras, skubiai surinkęs saviškius, tyliai ir taip netikėtai puolė naktį jų būrius, įrengusius stovyklą prie Ados upės, kad visus pribloškė, privertė bėgti ir būtų visiškai nugalėjęs, jei bebaimis Teodorikas, nebijodamas didžiausio pavojaus ir gal geriau už priešininką vado vavęs saviškiams, nebūtų sugrąžinęs sprunkančių ir nar siai pasipriešinęs. Čia švintant prasidėjo kruvinos kau tynės; ilgai nebuvo aišku, kas laimės. Galop Teodorikas, savo gotų priešakyje surengęs naują ataką, nugalėjo he- rulus; Odoakras vos išsigelbėjo sprukdamas. Vienas se niausių jo karvedžių Tufą perėjo priešo pusėn.
Tik žinoma tai, kad Teodorikas paža dėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupi nas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo ranko mis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių ga na daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.
