Dar prieš Mozūrų kunigaikščio Konrado pasiūlymą ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.
Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li-\nbonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą\nir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale-\nmoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji\nLietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li-\nbonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą\nir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale-\nmoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji\nLietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno sios Katedros griuvėsiuose.
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katali-\nkiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is-\npanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran-\ncūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų \ndvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe-\nteris Paulius Rubensas). \nProtestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Krikščionių būklė Mažojoj Azijoj buvo labai netikra, todėl kryžiuočių vadovybė stengėsi įsistiprinti Europoj. Dar prieš Mozūrų kunigaikščio Konrado pasiūlymą ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Kita ordino narių dalis jau kūrė Vengrijoj savo atskirą valstybę.