Santrauka

Dar prieš Mozūrų kunigaikščio Konrado pasiūlymą ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.c-001
t-002 Pasakojime romėnų karvedys Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir čia sukūrė valstybę.c-002
t-003 Katalikybė sudarė prielaidas Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse.c-003
t-004 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.c-004
t-005 Iš Italijos atvykę meistrai Vilniuje sukūrė marmurinius antkapius karaliaus žmonoms Elžbietai ir Barborai.c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Pasakojime romėnų karvedys Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir čia sukūrė valstybę.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Li- bonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą ir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Pale- moną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji Lietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Katalikybė sudarė prielaidas Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is- panijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran- cūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų dvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe- teris Paulius Rubensas). Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu- ropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro- pos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius. Krepšinis visam laikui tapo sportu Nr.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Iš Italijos atvykę meistrai Vilniuje sukūrė marmurinius antkapius karaliaus žmonoms Elžbietai ir Barborai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

— • — 275

Puslapis 292

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai