Palemono legenda teigė, kad Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir ten sukūrė valstybę.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Libonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą ir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Palemoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji Lietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
Pasakojime romėnų karvedys Publijas Libonas iš Italijos atbėgo į Lietuvą ir čia sukūrė valstybę.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Esą, istorijoje žinomas romėnų karvedys Publijas Libonas, savo priešų persekiojamas, iš Italijos atbėgęs į Lietuvą ir čia sukūręs valstybę. Jo vardas čia buvęs iškreiptas į Palemoną. Tas atsitikę I-II amžiuje po Kristaus. Kadangi pirmieji Lietuvos kunigaikščiai yra žinomi tik iš XIII amž.
Iš Italijos kilęs de Senis Vilnių papuošė nuostabaus darbo meno kūriniais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 291-292
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.
Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmonių buvo nedaug.
Katalikybė sudarė prielaidas Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katalikiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Prancūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų dvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Peteris Paulius Rubensas). Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Dar prieš Konrado Mazoviečio pasiūlymą Kryžiuočių ordinui jo centras buvo Italijoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 59
Krikščionių būklė Mažojoj Azijoj buvo labai netikra, todėl kryžiuočių vadovybė stengėsi įsistiprinti Europoj. Dar prieš Mozūrų kunigaikščio Konrado pasiūlymą ordinui, jo centras jau buvo Italijoj. Kita ordino narių dalis jau kūrė Vengrijoj savo atskirą valstybę.
Aukštojo mokslo siekę nedvasininkai vykdavo į Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos universitetus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmonių buvo nedaug.
Po ilgų ginčų karalienei Bonai leista išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir valdovės turtais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 696
Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus. Po ilgų ir karštų ginčų tais pačiais metais leista karalienei Bonai, negailėjuK a ra lic n ė B ona iššiai dovanų Lenkijos didiv y k s ta į Ita liją kams, išvykti į Italiją su visomis brangenybėmis ir visais valdovės turtais. Tiesa, vėliau tinkama forma surašytame prieš pat mirtį testamente ji sūnų Augustą paskyrė viso savo turto paveldėtoju, tačiau dėl jos tarno Papakodos suktybių paskutinioji velionės valia buvo neįvykdyta, o visas turtas vėjais paleistas.
Narbutas teigė, kad gotai lietuviams būtų primetę ne iš Italijos miestų išguitą romėnų stabmeldystę, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 85
Bet jos principai visiškai nutolsta nuo graikų, todėl mes negalime tikėti tomis nuomonėmis; negalima net manyti, kad senovės graikų tikyba būtų patekusi į Lietuvą per tarpininkus gotus, nes skandinavų įtaka mūsų kraštui buvo senesnė nei krašto pažintis su romėnais. O kai lietuvių tikėjimas ėmė kilti į romėnų lygį, gotai jau buvo krikščionys, herulų priešai, ir niokojo kitas lietuvių gentis, gyvenusias Baltijos kraštuose; tad jie būtų visai lietuvių tautai primetę ne romėnų stabmeldystę, išguitą iš vyriausių Italijos miestų bei provincijų, o krikščionybę arba šiaurės asų religiją, jeigu lietuviai nuo seno nebūtų turėję savo pačių išsiugdytos religijos, kurią gana veiksmingai formavo graikų mitologija. Tiesa, jog lietuvių religija labai panaši į galų, tai yra druidų, nes visos senovės religijos, kaip ir pačios tautos, yra labai viena kitai artimos, kilusios iš vienos šakos - iš vieno lopšio*.
Narbutas rašo, kad 1700–1200 m. pr. Kr. pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 m. pr. Kr. davė pradžią dorėnams bei achajams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 40
Šios tautos plėtėsi nuo 1700 iki 1200 metų prieš Kristaus gimimą. Per tuos penkis amžius pelazgai įsigalėjo artimesnėje Hesperijoje, arba Italijoje, ir apie 1500 metus prieš Kristaus gimimą davė pradžią dorėnams ir achajams. Vėliau iš jų kilo 1 i d a i, sikelai, makedonai, tesalai ir daug kitų tautų.
1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 175
Sportininkus parvežantį traukinį kiekvienoje Lietuvos stotelėje sutiko tūkstantinės minios su gėlėmis, tautos himnu, sveikinimais ir džiaugsmo ašaromis. 1939 m. Kaune Lietuva antrą kartą laimėjo Europos čempionatą, o netrukus merginų krepšinio rinktinė Italijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.
Vorobjovas perspėjo nemanyti, kad Italijoje susiformavęs barokas buvo tiesiog perkeltas į Vilnių kaip užsieninis pavyzdys.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 10
Tačiau į tokias nuvalkiotas charakteristikas reikia žiūrėti labai atsargiai. Pav., nereikia manyti, kad baroko stilius, — susiformavęs Italijoje XVI—XVII amžiuje, paskui pavirtęs savotiškai architektūrine mada ir universaliniu pavyzdžiu visos Europos architektams, — buvo atvežtas į Vilnių ir kad čia pagal šitą užsieninį pavyzdį per du šimtmečiu buvo statomi visi pastatai.
LDK bajorai gerdavo iš Italijos importuotą vyną.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 11
LDK bajorai gerdavo vynus, importuotus iš Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei kitų šalių miestų154.
Našlaitėlis po Tiubingeno keliavo po Italiją.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 219
Likimas lėmė, kad po metų, Strasbūre prasidėjus epidemijai, Našlaitėlis su B. Jezerskiu išvyko į Tiubingeną, vėliau keliavo po Šveicariją bei Italiją.
Rusijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos lietuviai, susirinkę Šveicarijos Lausannoj, svarstydami Amerikos lietuvių surink ti} aukų mažumą, nusprendė, išreikšti Ameri kos lietuviams papeikimą ir stebėjimąsi, kad jie nesiliauja pešęsi tarpu savęs net šiuom.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 49
Rusijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos lietuviai, susirinkę Šveicarijos Lausannoj, svarstydami Amerikos lietuvių surinkti} aukų mažumą, nusprendė, išreikšti Amerikos lietuviams papeikimą ir stebėjimąsi, kad jie nesiliauja pešęsi tarpu savęs net šiuom baisiu karės metu
Jis valdė Italiją beveik 14 metų; istorikai neįžvelgia ja me nieko barbariško, išskyrus vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 316
Jis valdė Italiją beveik 14 metų; istorikai neįžvelgia jame nieko barbariško, išskyrus vardą.
Narbutas teigia, kad kuo senesni senųjų Italijos gyventojų kalbos paminklai, tuo artimesnė jų kalbų giminystė su lietuvių kalba.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 441
Mat kuo senesnius randame senųjų Italijos gyventojų kalbos paminklus, tuo artimesnę pastebime jų kalbų giminystę su lietuvių kalba.