Narbutas rašo, kad po Odoakro žūties herulai įsikūrė Vokietijoje, kur buvusi upė Ross arba Russ vėliau vadinta Wessel.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 227
Kituose Lietuvos pakraščiuose ir pas kitas tautas, kilusias iš jos kamieno, tikriausiai irgi buvo upių tokiais vardais arba dar ir dabar jos tebėra žinomos; aptikti jų mums nepasitaikė. Net Vokietijoje, kur herulai įsikūrė žuvus jų vadui Odoakrui, randame upę Ross, Russ, vėliau imtą vadinti Wessel. Galbūt neįsižeis slavų senovės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, arba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip variagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų kolonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prūsų gatve.
Teodoro Narbuto perteikimu, Prokopijus minėjo estus kalbėdamas apie Odoakro vadovaujamus herulus, kilusius iš estų tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 91
Sis autorius, aprašinėdamas Rytų gotų valdovo Germanariko įtaką Europos vakaruose gyvenančioms tautoms ir gentims, sako: „Turbūt tas pats karalius Germanarikas savo išmintimi užėmė ilgą Vokiečių okeano pakrantės kraštą ir pavergė estų tautą“4. Žinios apie šį bendrinį pavadinimą buvo plačiai paplitusios, nes ir Prokopijus5 mini estus, kalbėdamas apie karingus Odoakro vadovaujamus herulus, kilusius iš estų tautos. Sis istorikas gyveno imperatoriaus Justiniano laikais, arba VI amžiuje.
Teodoro Narbuto pasakojime Eduko sūnus Odoakras sakė, kad turėdamas Oresto valdžią neleistų sąjungininkų kariuomenei gailėtis žygio į Italiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 313
Taigi sąjungininkai pradėjo atvirai murmėti prieš savo vadą. Mažiausiai jam palankūs herulai kreipėsi į savo brolius, įsikūrusius Norike. Majorijano valdomos herulų lygos karvedžio Eduko sūnus Odoakras pasakė, jog, turėdamas tiek valdžios kiek Orestas, jis neleistų sąjungininkų kariuomenei gailėtis savo žygio j Italiją1.
Teodoro Narbuto pasakojime Rytų rūmai patvirtino Odoakrą Italijos vietininku ir pavedė jam valdžią Dalmatijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 323
Tik žinoma tai, kad Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupinas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo rankomis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių gana daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.
Teodoro Narbuto pasakojime Odoakras naktį netikėtai puolė prie Ados stovyklavusius Teodoriko būrius, bet vėliau vos išsigelbėjo sprukdamas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 322
Tuo tarpu Odoakras, skubiai surinkęs saviškius, tyliai ir taip netikėtai puolė naktį jų būrius, įrengusius stovyklą prie Ados upės, kad visus pribloškė, privertė bėgti ir būtų visiškai nugalėjęs, jei bebaimis Teodorikas, nebijodamas didžiausio pavojaus ir gal geriau už priešininką vadovavęs saviškiams, nebūtų sugrąžinęs sprunkančių ir narsiai pasipriešinęs. Čia švintant prasidėjo kruvinos kautynės; ilgai nebuvo aišku, kas laimės. Galop Teodorikas, savo gotų priešakyje surengęs naują ataką, nugalėjo herulus; Odoakras vos išsigelbėjo sprukdamas. Vienas seniausių jo karvedžių Tufą perėjo priešo pusėn.
Teodoro Narbuto pasakojime Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, bet 493 m. kovo 5 d. nužudė Odoakrą Ravenoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 323
Tik žinoma tai, kad Teodorikas pažadėjo išsaugoti Odoakro gyvybę ir turtus, perleido jam net tam tikrą valdžios dalį Italijoje arba patikėjo jam tam tikras valdas. Odoakras patikėjo gotų karaliui savo sūnų Telaną. Bet jis, trokšdamas vienvaldystės ir kupinas juodo pavydo, nepasibjaurėjo netrukus po paliaubų sudarymo pažeisti svetingumo taisykles: jis savo rankomis nužudė jo rūmuose puotavusį Odoakrą. Netikėtai gotai Ravenoje ir jos apylinkėse puolė herulus, kurių gana daug išžudė. Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną.
Pagaliau kaip po Odoakro pralaimėjimo grįžtantys iš Italijos he rulai galėjo duoti pradžią lietuvių tautai, jei pa tys buvo iš jų kilę, išėję iš tų pačių sodybų, kur ir šiandien gyvena jų ainiai?
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 200
Tie, kurie nežinojo nei pagoniškų Graikijos ar Romos, nei Indijos? Pagaliau kaip po Odoakro pralaimėjimo grįžtantys iš Italijos herulai galėjo duoti pradžią lietuvių tautai, jei patys buvo iš jų kilę, išėję iš tų pačių sodybų, kur ir šiandien gyvena jų ainiai? Bet tai nagrinėti dar ne laikas, vėliau kalbėsime apie herulus ir tvirčiau pagrįsime mūsų prielaidas.
Odoakras ne trukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis są lygomis gavo Siciliją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 315
Odoakras netrukus perleido šią provinciją visigotų karaliui Evarikui, norėdamas taip pelnyti jo palankumą, o kiek anksčiau jis užmezgė draugiškus santykius su galingu Afrikos vandalų karaliumi Genseriku, iš kurio tam tikromis sąlygomis gavo Siciliją. Užsitikrinęs kaimyninių valstybių vadovų Zenono, Evariko ir Genseriko, kurie galėjo jam pakenkti, palankumą, jis, dorybingo ministro romėno Liberijaus remiamas, sutelkė visą dėmesį į Italijos vidaus problemas; samdyta kariuomenė, kaip buvo žadėta, gavo trečdalį žemės valdų1. Galbūt seni žemės savininkai priėmė šį nurodymą ne visai geranoriškai, bei atvirai maištauti nedrįso pirmiausia dėl savo bejėgiškumo, o antra 1 Procop.
Čia dar nederėtų nepaminėti smulkmenos, jog lietu viai, tuomet vadinęsi herutais, žlugus Odoakrui, gyveno pietų Italijoje kartu su langobardais.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 469
Čia dar nederėtų nepaminėti smulkmenos, jog lietuviai, tuomet vadinęsi herutais, žlugus Odoakrui, gyveno pietų Italijoje kartu su langobardais.
Narbutas pasakoja, kad po Odoakro žūties didesnioji herulų likučių dalis pasuko į tėvynę.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 35
Žinome, kaip gentys, kurias mes minėjome vadindami bendru herulų vardu, žlugus hunų galybei, Odoakro vadovaujamos, prideramai pasižymėjo išėjusios j civilizuoto pasaulio įvykių areną. Galop, po tragiškos šio didžio žmogaus žūties, jie (tikriausiai tik didesnioji jų likučių dalis) pasuko atgal į tėvynę.
Teodoro Narbuto teigimu, Odoakras buvo krikščionis, o jo herulams buvo skelbiamas Kristaus mokslas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 323
Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną. Kai kurie istorikai, norėdami bent iš dalies sumažinti Teodoriko nusikaltimo dydį, stengiasi įterpti spėjimą, jog Odoakras kėsinęsis į jo gyvybę
Teodoro Narbuto pasakojime Odoakras sutelkė gausesnę ir geriau už Teodoriko kariuomenę ginkluotą kariuomenę ir patraukė jo pasitikti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 313
Taigi sąjungininkai pradėjo atvirai murmėti prieš savo vadą. Mažiausiai jam palankūs herulai kreipėsi į savo brolius, įsikūrusius Norike. Majorijano valdomos herulų lygos karvedžio Eduko sūnus Odoakras pasakė, jog, turėdamas tiek valdžios kiek Orestas, jis neleistų sąjungininkų kariuomenei gailėtis savo žygio j Italiją1.
Odoakras saugojo juos nuo nelaimių, atgaivino me ną ir mokslus, nors pats buvo arijonas, rėmė katalikus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 316
Odoakras saugojo juos nuo nelaimių, atgaivino meną ir mokslus, nors pats buvo arijonas, rėmė katalikus. Jis valdė Italiją beveik 14 metų; istorikai neįžvelgia jame nieko barbariško, išskyrus vardą.
Kai kurie istorikai, norėdami bent iš dalies suma žinti Teodoriko nusikaltimo dydį, stengiasi įterpti spė jimą, jog Odoakras kėsinęsis į jo gyvybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 323
Sis baisus įvykis įvyko 493 metų kovo 5 dieną. Kai kurie istorikai, norėdami bent iš dalies sumažinti Teodoriko nusikaltimo dydį, stengiasi įterpti spėjimą, jog Odoakras kėsinęsis į jo gyvybę