Jotvingiai – LT KB

Santrauka

II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prūsų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 II tūkstantmečio pradžioje pradėję formuotis jotvingiai buvo nukariauti ir asimiliuoti Vokiečių ordino.		c-001
t-002 Pagal XIII a. duomenis Jotvingija tęsėsi į šiaurę nuo Bebro aukštupio ir Nemuno prie Gardino.		c-002
t-004 Apie prūsus ir įsakmiai apie jotvingius yra žinoma, jog, norėdami apsisaugoti nuo priešų, jie turėjo susimesti į sustiprintus kaimus.		c-004
t-005 Jotvingius badmečiai, marai ir to meto karai privedė prie sunykimo.		c-005
t-006 Jotvingių pavyzdys rodo, kad žemės ūkis buvo greitai pažeidžiamas.		c-006
t-007 1279 m. per badmetį Lietuvoje ir Jotvingijoje jotvingiai prašė kunigaikščio Vladimiro parduoti rugių.		c-007
t-008 1282 m. lietuviai drauge su jotvingiais teriojo Liublino ir Sandomiero žemes.		c-008
t-009 Jotvingiai, pasistūmėję į Rusios gilumą, kalba ir papročiais buvo panašūs į slavus.		c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: II tūkstantmečio pradžioje pradėję formuotis jotvingiai buvo nukariauti ir asimiliuoti Vokiečių ordino.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Pagal XIII a. duomenis Jotvingija tęsėsi į šiaurę nuo Bebro aukštupio ir Nemuno prie Gardino.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors šios sienos yra įvairavusios, tačiau iš XIII amž. duomenų galima spręsti, kad Jotvingija tęsėsi į šiaurę nuo per balas tekančio Bebro (Narevo prieupio) aukštupio ir Ne muno prie Gardino. Kairėje Nemuno aukštupio pusėje lietuvių sodybos dar prieš istoriniais laikais buvo susidūrusios su rytinių slavų sodybomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Apie prūsus ir įsakmiai apie jotvingius yra žinoma, jog, norėdami apsisaugoti nuo priešų, jie turėjo susimesti į sustiprintus kaimus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Apie prūsus ir įsakmiai apie jotvingius yra žinoma, jog, norėdami apsisaugoti nuo priešų, jie turėjo susimesti į sustiprintus kaimus. Galėjo tas pat būti ir Lietuvoje, kai gyventojai iš sunkiau apgi namų vietų ordino karų laikais vis labiau traukėsi į uždarų sodybų plotus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Jotvingius badmečiai, marai ir to meto karai privedė prie sunykimo.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Priimant dėmesin ir šitas istorines aplinkybes, nega lima tačiau samprotauti, kad lietuvių gyvenamame plote tada būtų buvę daugiau kaip 5 gyventojai 1 km^2. Jeigu lietuvių skaičius nebūtų siekęs nė poros šimtų tūkstančių, badmečiai, marai ir žiaurus to laiko karai būtų galėję tautą privesti prie sunykimo, kaip yra atsitikę su jotvingiais. Kai IX-XII amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Jotvingių pavyzdys rodo, kad žemės ūkis buvo greitai pažeidžiamas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaip žemės ūkis buvo greit pažeidžiamas, rodo jotvingių pavyzdys. Iš vienos pusės buvo minima, kad priešai (lenkai) ten rado klėtis su javais (MPH, II, 422), ir Volinijos Danieliaus ka riuomenė, su arkliais, iš dviejų sodybų ne tik prisisotino, bet dar javų likučius sudegino (PSRL, II, 834). Tuo tarpu per didelį bad metį Lietuvoje ir Jotvingijoje (1279), anksčiau javais pertekę, jotvingiai prašė kunigaikštį Vladimirą parduoti rugių, siūlydami « vaško, ar voverių, ar bebrų, ar juodųjų kiaunių, ar sidabro » (PSRL II, 879).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1279 m. per badmetį Lietuvoje ir Jotvingijoje jotvingiai prašė kunigaikščio Vladimiro parduoti rugių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo tarpu per didelį bad metį Lietuvoje ir Jotvingijoje (1279), anksčiau javais pertekę, jotvingiai prašė kunigaikštį Vladimirą parduoti rugių, siūlydami « vaško, ar voverių, ar bebrų, ar juodųjų kiaunių, ar sidabro » (PSRL II, 879). Šalia pagrindinių lietuvių verslų (žemdirbystės ir gyvulinin kystės) ir kitų pridedamųjų užsiėmimų (bitininkystės, medžioklės, žvejybos), buvo puoselėjamas amatas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1282 m. lietuviai drauge su jotvingiais teriojo Liublino ir Sandomiero žemes.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1282 drauge su jotvingiais lietuviai teriojo Liublino ir Sandomie riaus žemes; kitais metais, atjoję per Kuršių Neringą, lietuviai puolė Sembą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Jotvingiai, pasistūmėję į Rusios gilumą, kalba ir papročiais buvo panašūs į slavus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus. Kraštas, ku rį dabar užima Vilniaus gubernija ir dalis Gardino guberni jų, nuo tos gadynės buvo nuolatinė dviejų svarbiausių lie tuvių tautos padermių gyvenvietė: Žemaitijos, arba žemutinės, ir Vilijos pakrančių, arba aukštutinės, Lietuvos2.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai