Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
14 teiginių24 įrašai24 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 14 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–14 iš 14 teiginių
Romėnų rašytojas Tacitas pirmojo amžiaus pabaigoje veikale „Germania“ pirmasis paminėjo mūsų krašto gyventojus.
PDF 32
Pirmutinis mūsų krašto gyventojus mini pirmojo amžiaus galo romėnų rašytojas Tacitas savo veikale „Germania". Jis juos vadina aisčiais _(aestii, aestiorum gentes)._
Narbutas romėnų Penates ir Lares, kaip ir lietuvių Siejmi Dewas bei Gulbi, priskyrė bendriems namų dievaičiams, globojusiems ūkio dalis.
PDF 200
Apie fetišizmą Visos stabmeldžių tautos turėjo įvairiais vardais vadinamus savo namų dievus. Romėnų DU Penates, Lares ir 1.1., lietuvių Siejmi Dewas, Gulbi ir 1.1, buvo šios rūšies dievaičiai, tik jie buvo visiems bendri, garbinami visų krašto žmonių, jų esmę suprasdavo ir juos įsivaizduodavo pagal kitų dievų pavyzdį, jiems skirtas maldas jungdavo su maldomis, kreipiamomis apskritai į visus dievus; jų žemą kategoriją rodo tai, kad jie buvo kasdieniai, globojantys tą ar kitą namų ūkio dalį, sakyčiau, namų parankiniai.
Narbutas rašė, kad žalčių garbinimas senovėje buvo paplitęs tarp indų, chaldėjų, egiptiečių, persų, finikiečių, graikų, romėnų ir gotų.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas nurodė, kad romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmonėms apsireikšdavo žalčiu.
PDF 205
Pasak Plutarcho, pas atėniečius prijaukinti žalčiai dalyvaudavo Dionisijų šventinėse apeigose, kurios vykdavo Bakcho garbei. Romėnai turėjo dievaitį Famulą, kuris žmonėms apsireikšdavo žalčiu. Per daug ilgai reikėtų vardyti visas smulkmenas, bendras lietuviams ir Antikos tautoms, iš tos pačios srities.
Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, o Minervą - Alkida.
PDF 216
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Narbutas pažymėjo, kad kronikos romėnų ar į juos panašių atvykimą į Lietuvą datavo 48 m. pr. Kr., 57 m. po Kr. arba 401 m.
PDF 217
Palemonas (Palemon) Didvyris, vardas, Lietuvos pajūrio šalies valdovas, atkilęs su savo žmonėmis iš svetimos žemės. Kronikos vienur rašė, kad romėnai arba kurie nors panašūs į juos piliečiai atvykę į Lietuvą apie 48 metus prieš Kristų, kitur - 57 metais po Kristaus, trečiur - tos pačios eros 401 metais. Strijkovskis, savo papratimu nesileisdamas į jokią kritiką, naiviai deda ištraukas iš anuomet jam žinomų kronikų, kurių gana daug turėjo rankose, arba semiasi žinių iš vietos padavimų.
Narbutas lietuvių antspaudų naudojimą vietoj parašų lygino su romėnų praktika.
PDF 402
Užrašas virš akmenų galvų - runomis'*. Lietuviai, tiesą sakant, neturėjo savo heraldikos, kuri yra viduramžių padaras, išsirutuliojęs Pietų Europoje, bet žymesni asmenys pasirinkdavo patinkamus antspaudus, kuriais vietoj parašų patvirtindavo savo raštus - taip, kaip romėnai9. Lie 9 Neseckis (Herbarz Polski.
Kartaginietis, nenorėdamas parodyti kelio paskui plaukusiam romėnų laivui, įviliojo jį į pavojingas vietas.
PDF 172
Kai kartaginietis pamatė plaukusį iš paskos romėnų laivą ir, nenorėjęs parodyti jam kelio, įviliojo jį į pavojingas vietas, jis pats prarado savo laivą ir pražudė savo seklį, tačiau buvo už lai saviškių dosniai apdovanotas1. 175 Ilgo imperatoriaus Augusto valdymo metais geografijos tyrinėjimas padarė geroką pažangą: šis Romos valdovas pats rašė traktatus apie geografiją, iš visur rinko žinias, pasitelkė matematikus2. Taigi nėra abejonių, kad valstybės valdžia turėjo tam tikrų tikslių žinių apie jūras ir kraštus, esančius į šiaurę nuo Elbės.
Sis autorius, kruopščiausiai rin kęs įvairias žinias iš retų raštų, pats lankėsi prie Elbės, vadovaudamas romėnų kariuomenei, be to, buvo visiškai atsidavęs gamtos tyrinėjimui ir neabejotinai turėjo progos susipažinti su to meto mokslininkų požiūriais ¡bei.
PDF 147
149 ## Puslapis 147 nes pas juos randamas1“. Sis autorius, kruopščiausiai rinkęs įvairias žinias iš retų raštų, pats lankėsi prie Elbės, vadovaudamas romėnų kariuomenei, be to, buvo visiškai atsidavęs gamtos tyrinėjimui ir neabejotinai turėjo progos susipažinti su to meto mokslininkų požiūriais ¡bei suformuoti savo nuomonę; anot jo, tai yra nežinomo medžio sakai. 151 Naujųjų laikų gamtos tyrinėtojai ligi šiol nesutarė dėl gintaro prigimties ir kilmės.
Tai, ką čia pateikėme, įrodė ir parašė Diodoro amžininkas Strabonas: „Visas žemynas, esąs už Elbės upės, aukštyn net iki didelės jūros yra dar visiškai nežinomas, nes romėnai niekad nenuplaukė toliau Elbės ir niekas dar neapvažiavo sausuma tų tolimų plotų“1.
PDF 163
Būdavo aptinkamos didelių upių žiotys, būdavo keliaujama jomis aukštyn, bet visa tai nesuteikdavo pakankamai medžiagos nupiešti Siaurės Europos žemėlapį, atitinkantį tikrąjį vaizdą. Pirmieji geografijos žemėlapiai pernelyg priartindavo Vakarų jūras prie Juodosios jūros, iš to išeidavo, kad Galija buvo vos ne prie vieno dienovidžio su Skitija, o Baltijos jūra įsiterpdavo tarp jų. Iš to Bazilija, arba šiandienė Semba, buvo vaizduojama čia pat, virš Galijos. Tai, ką čia pateikėme, įrodė ir parašė Diodoro amžininkas Strabonas: „Visas žemynas, esąs už Elbės upės, aukštyn net iki didelės jūros yra dar visiškai nežinomas, nes romėnai niekad nenuplaukė toliau Elbės ir niekas dar neapvažiavo sausuma tų tolimų plotų“1. Kitur jis visiškai pasitiki Pitėjo aprašymais2.
Romėnai pirmiausia pažindavo vienas Juodosios jūros pusės pakrantes, vė liau — kitas, esančias prie Okeano ir Baltijos jūros, ta čiau viduryje gana ilgą laiką buvo visiškai nepažintas.
PDF 162
Romėnai pirmiausia pažindavo vienas Juodosios jūros pusės pakrantes, vėliau — kitas, esančias prie Okeano ir Baltijos jūros, tačiau viduryje gana ilgą laiką buvo visiškai nepažintas
Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pa vyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nuga lėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių.
PDF 335
Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pavyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nugalėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių
Dėl to iš Karnunto gyvenvietės prie Dunojaus buvo išsiųstas kilmingas romėnas.
PDF 174
Krikščioniškosios eros 54 ar 55 metais imperatorius Neronas, norėjęs parodyti Romai ypač prašmatnų reginį, sumanė atgabenti daug gintaro iš tų vietų, kur jis gaunamas. Dėl to iš Karnunto gyvenvietės prie Dunojaus buvo išsiųstas kilmingas romėnas.
Romėnai šią šventę vadindavo Circumpotatio (gėrimas ra tu), senovės slavai - Stypa arba Strawa.
PDF 336
Romėnai šią šventę vadindavo Circumpotatio (gėrimas ratu), senovės slavai - Stypa arba Strawa.