Narbutas graikus minėjo tarp tautų, kurios senovėje, jo vertinimu, nebuvo laisvos nuo žalčių garbinimo prietarų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldė- jai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietu vių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkida ir turėjo atskiras Alkidėmis vadintas dievybes.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 216
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Al kidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Narbutas rašė, kad graikai, kaip ir chaldėjai, persai, egiptiečiai bei romėnai, garbino ugnį kaip dievybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus nau dingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroast- ro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Graikai jau senais laikais užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 52
33 Jau labai senais laikais graikai užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais. Sakoma, kad Neopto- lemas pirmasis pradėjo steigti pirmas pastovias graikų gyvenvietes, pirmiausia prie Dnestro, paskui ir prie Dnep- ro žiočių. Tai davė pradžią graikų emporiumams, arba prekyvietėms; jie jau VII amžiuje prieš Kristaus gimimą pradėjo klestėti ir vėliau virto tokiais turtingais kaip Olbija, Heraklėja, Chersonas ir kiti.
Narbutas rašo, kad graikų kolonijos suklestėjo tuo metu, kai jos užgožė žlungančius skitus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 55
Padaugėjo nedorų žmonių būrių, pradėjo lietis kraujas ir ėmė veržtis nevaržomos aistros. Tuomet suklestėjo graikų kolonijos, kurios užgožė žlun gančius skitus. Bet tikras šių genčių žlugimas prasidėjo persų antpuolio prieš Skitiją metu.
514 metais prieš Kristų persų būriai, remiami graikų sąjungininkų, įžengė į Europą ir brovėsi Dunojaus link.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 56
39\nPo kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai\nskitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš\nIndatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjun\ngininkų remiami, brovėsi Dunojaus link. Kažkur prie\nšiandienės Isakčios jie persikėlė per šią upę tiltu, kuriam\npastatyti reikėjo daug darbo ir kurį saugoti patikėjo grai\nkams.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Kadangi priešo būriai buvo narsūs ir puikiai gink luoti, todėl skitai niekur nestojo į mūšį, bet, gerai apsi galvoję ir išvengdami lemtingų kovų bei puldinėdami iš šonų ir užnugario, vertė priešą sparčiai žygiuoti su visa jo nesuskaičiuojamų atsargų našta. Taip Darijus buvo priverstas greitai pereiti visą Skitiją, persikelti per to kias dideles upes kaip Dnestras, Būgas, Dnepras ir Done- cas. Antra vertus, persų karalius, pasak Herodoto, savo dvariškių pataikavimų suklaidintas, iš neapdairaus įkarš čio tarytum padėjo skitams įgyvendinti jų ketinimus.