Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
9 teiginiai16 įrašų14 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 9 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–9 iš 9 teiginių
Narbutas graikus minėjo tarp tautų, kurios senovėje, jo vertinimu, nebuvo laisvos nuo žalčių garbinimo prietarų.
PDF 203
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.
Narbutas rašė, kad antikos graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkida ir turėjo atskiras Alkidėmis vadintas dievybes.
PDF 216
Senovės germanai nehervalai turėjo du dievaičius Alcius, amžinai jaunus, kurie buvo garbinami miškeliuose. Antikos laikų graikai ir romėnai Heraklį vadino Alkidu, Minervą - Alkidą. Jie taip pat turėjo atskiras dievybes, vadintas Alkidėmis.
Narbutas rašė, kad graikai, kaip ir chaldėjai, persai, egiptiečiai bei romėnai, garbino ugnį kaip dievybę.
PDF 223
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Graikai jau senais laikais užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais.
PDF 52
33 Jau labai senais laikais graikai užmezgė santykius su Juodosios jūros pakrančių skitais. Sakoma, kad Neoptolemas pirmasis pradėjo steigti pirmas pastovias graikų gyvenvietes, pirmiausia prie Dnestro, paskui ir prie Dnepro žiočių. Tai davė pradžią graikų emporiumams, arba prekyvietėms; jie jau VII amžiuje prieš Kristaus gimimą pradėjo klestėti ir vėliau virto tokiais turtingais kaip Olbija, Heraklėja, Chersonas ir kiti.
Narbutas rašo, kad graikų kolonijos suklestėjo tuo metu, kai jos užgožė žlungančius skitus.
PDF 55
Padaugėjo nedorų žmonių būrių, pradėjo lietis kraujas ir ėmė veržtis nevaržomos aistros. Tuomet suklestėjo graikų kolonijos, kurios užgožė žlungančius skitus. Bet tikras šių genčių žlugimas prasidėjo persų antpuolio prieš Skitiją metu.
514 metais prieš Kristų persų būriai, remiami graikų sąjungininkų, įžengė į Europą ir brovėsi Dunojaus link.
PDF 56
39 Po kurio laiko, 514 metais prieš Kristaus gimimą, kai skitai nė neketino žemintis, pats Darijus patraukė prieš Indatirą. Persų būriai įžengė į Europą ir, graikų sąjungininkų remiami, brovėsi Dunojaus link. Kažkur prie šiandienės Isakčios jie persikėlė per šią upę tiltu, kuriam pastatyti reikėjo daug darbo ir kurį saugoti patikėjo graikams.
Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, tačiau dalį jų pasakojimų rašė eilėmis.
PDF 335
Graikai, ypač masiliečiai, tęsė finikiečių tyrimus, bet rašė eilėmis, pavyzdžiui, apie argonautų kelionę; romėnai, kaip nugalėtojai, pažengė toliau, tačiau apie kraštus, esančius už Elbės ir Arkados žiočių, nepaliko jokių rašytinių
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santy kiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje.
PDF 378
Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje.
Graikai, kitokio dangaus ir sąmonės tauta, perėmę iš egip tiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimą, išvystė malonesnio pavidalo savo daugiadievystę.
PDF 83
Graikai, kitokio dangaus ir sąmonės tauta, perėmę iš egiptiečių dalį dangaus kūnų ir Titanų giminės garbinimą, išvystė malonesnio pavidalo savo daugiadievystę.