Lietuva, pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, savo narsa atrėmė mongolų antpuolius ir priešinosi Prūsijos Kryžiuočių ordinui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 495-496
Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa\nStasys Šalkauskis \nRaštai, IX tomas\nVincas Vyčinas \nRaštai, III tomas\n\n## Puslapis 496\n\nMYKOLAS BALINSKIS\ngalingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki \nmūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras \nLietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • - \nkronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti \npadavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir \ndaugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv \nnaudojosi, ne tik atgaivinti amžinin \nnius, keleto amžių, įvykius toje sosti \nir galimybės man leido, prisidt \nLietuvos istorijos įvykių aiškinim \nmums patiems, o Europai visai neg \n• riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, \nAlgirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, \nistorija menkame plote išsitenkančios Tautos, \nkuri pati viena, savosios pagonybės atskirta \nnuo kitų Europos šalių, vien savo \nnarsos dėka įstengė atremti bai\nsius mongolų antpuolius, \npažaboti Rusią ir nesileisti \npavergiama godžiai \ngrobuoniško \nPrūsijos Kryžiuočių \nordino.
Vilnius buvo vadinamas vienos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostine ir svarbiausiu Lietuvos mokslo bei valdžios centru.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 495-496
Čiurlionis ir E. M unchas:_ Melancholija ir šviesa\nStasys Šalkauskis \nRaštai, IX tomas\nVincas Vyčinas \nRaštai, III tomas\n\n## Puslapis 496\n\nMYKOLAS BALINSKIS\ngalingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki \nmūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios centras \nLietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių • - \nkronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių išrinkti \npadavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir \ndaugybę privilegijų^ kuriomis'j o gyv \nnaudojosi, ne tik atgaivinti amžinin \nnius, keleto amžių, įvykius toje sosti \nir galimybės man leido, prisidt \nLietuvos istorijos įvykių aiškinim \nmums patiems, o Europai visai neg \n• riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Gedimino, \nAlgirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, \nistorija menkame plote išsitenkančios Tautos, \nkuri pati viena, savosios pagonybės atskirta \nnuo kitų Europos šalių, vien savo \nnarsos dėka įstengė atremti bai\nsius mongolų antpuolius, \npažaboti Rusią ir nesileisti \npavergiama godžiai \ngrobuoniško \nPrūsijos Kryžiuočių \nordino.
Iš Prancūzijos kilusi srovė paplito po Europą ir paveikė Europos valdovus.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 412
Iš Prancūzijos ta pati srovė paplito po visą Europą. Ja užsi- krėtė Europos valdovai. Jie palaikė ryšius su išgarsėjusiais litera- tais ir mokslininkais, patys užsiėmė literatūra ir mokslu, savo sosti- nėse kūrė mokslų akademijas (Berlyne, Petrapily, Drezdene, Stok- holme ir kt.) ir naujus universitetus.
Petras I Didysis nukreipė Rusijos politinį veidą į Europą ir įvedė ją tarp pirmaeilių Europos galybių.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 411
) griežtomis priemonėmis pakirto jos rytietiškos san-\ntvarkos šaknis ir išvedė ją į europėjamąjį kelią. Kartu jis atsuko į\nEuropą jos politinį veidą ir eile sėkmingų karų pasiekė tai, kad Rusija\ntaip pat įžengė į pirmaeilių Europos galybių tarpą. Nuo Petro laikų su\nja jau buvo skaitomasi, jos jau nebeaplenkė, sprendžiant\nkokį svarbesnį Europos politikos klausimą.
1429 m., praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko suvažiavimo, beveik užmirštas klausimas vėl sujudino Europą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 226
Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko su\nvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į\nviešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.
1429 m. beveik užmirštas Vytauto karūnos klausimas vėl iškilo į viešumą ir sujudino Europą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 226
Praėjus dvidešimt metų nuo Kėzmarko su\nvažiavimo, beveik užmirštam klausimui vėl buvo lemta kilti į\nviešumą ir sujudinti visą Europą. Tai atsitiko 1429 m.
Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, Lietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 254
Aukštasis mokslas iš da-\nlies tapo mokamas. Siekdama savo švietimo sistemą integruoti į Europą, \nLietuva 1999 m. prisidėjo prie Bolonijos deklaracijos, kuria siekiama su-\nkurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę.
Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 262
Sėkmingai dalyvaudama įvairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietu- va akivaizdžiai sustiprino savo saugumą ir tarptautinį statusą, sutvirtė- jo ekonomiškai. Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas. Trakų pilis.
Visa tai, sulydyta su įgimtais europiečių privalumais, sukūrė tautą, ver tą valdyti pasaulį, - tautą, kuriai buvo lemta tapti pavyzdžiu tolimiausiems ainiams ir kuri tarytum šešėlis dingo nuo pa saulio paviršiaus vien todėl, kad jos moralė skyrėsi nuo religi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 80
Visa tai, sulydyta su įgimtais europiečių privalumais, sukūrė tautą, ver tą valdyti pasaulį, - tautą, kuriai buvo lemta tapti pavyzdžiu tolimiausiems ainiams ir kuri tarytum šešėlis dingo nuo pa saulio paviršiaus vien todėl, kad jos moralė skyrėsi nuo religi jos vaizdinių, kad dievų žyniai nebuvo filosofai nei filosofijos žyniai. Pamąstykime dabar apie pražūtingas senovės tautų tiky bos klaidas, pradėdami nuo daugiadievystės išpažinimo. Šiandien nereikia įrodinėti, kad pirmykštis Dievo pažini mas yra įrėžtas žmogaus širdyje, nereikia net daug mąstyti, kad tai suprastum. Betgi žmonės, turintys geresnes galvas, leng vai išrado tai, ką mes vadiname proto religija.
Saturnas, Borėjas, palaimintoji Atlantidos sala egzistavo Siaurės Europoje arba dingu siose salose, kurios buvo Lediniuotojoje jūroje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 35
Tie pirmykščiai žmonės esą buvę hi\nperborėjai. Apolonas ir Diana į Graikiją, Ozyris į Egiptą \natvyko neva iš Siaurės. Saturnas, Borėjas, palaimintoji \nAtlantidos sala egzistavo Siaurės Europoje arba dingu\nsiose salose, kurios buvo Lediniuotojoje jūroje.
Vorobjovas Vilnių apibūdino kaip Europos stilių istoriją nuo gotikos iki empiro atskleidžiantį miestą.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 10
Ir štai prie ypatingos laimės, kuri mums teko atgaunant Vilnių, prisideda toji aplinkybė, kad mūsų sostinė kaip tiktai yra išaugusi bei susiformavusi kūrybingomis didžiųjų pasaulinių stilių gadynėmis. Vilnius yra tarytum atvira knyga, gyvais vaizdais atskleidžianti Europos stilių istoriją — nuo gotikos iki empiro. Vilnius — tikras lobis visiems, kas yra pasinešęs studi juoti meno istoriją ne iš vadovėlių, o iš pačių meno šedevrų; jis gali tapti neišsemiamu estetinio jaunosios kartos auklėjimo šaltiniu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pagal lietuvių mitologijos dvasią galėjo būti taip, kad aukštesniojo dievo mitas vėliau virto legenda apie kuni- 92 ## Puslapis 92 gaikštį, pirmąjį vyriausiąjį žynį ir tautos įstatymų leidėją, kuris buvo laikomas tautos tėvu, kaip Viršaitis buvo dievų tėvas3. Perkūnas (Perkūnas) Perkūnas, Jupiteris griausmavaldis, Jupiter tonam - seno vės Europoje labiausiai paplitęs dievas, dievų, dangaus ir že mės karalius, gamtos valdovas. Žmogus, vadovaudamasis įgim tu jausmu, pajutęs dievą savo širdyje, protu ieškojo jo aplin koje.