Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Antanas Smetona

LaikotarpisXX

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Antano Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis. Smetonos, „ji liovėsi būti valstybe“. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Antanas Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad Lietuvoje „vietos visiems užteks“.
t-002 Vytauto Didžiojo kultas susiejo Antano Smetonos valdomą Lietuvos valstybę su stipraus tautos vado įvaizdžiu.
t-003 Vytauto Didžiojo kultas siejo stipraus tautos vado vaizdinį su Antano Smetonos valdoma Lietuvos valstybe.
t-004 1928 m. gegužės 15 d. Antanas Smetona nauja konstitucija sustiprino savo viršenybę prieš Seimą.
t-005 1927 m. vasarą ir rudenį Antanas Smetona keliavo po miestelius, lankė maldos namus ir aiškino naujos vadovybės planus.
t-006 Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras pabrėžė stiprių prezidento galių būtinybę ir menkino politinių partijų vaidmenį.
t-007 Antanas Smetona Lietuvos demokratiją vadino vaikams per dideliais batais, nes parlamentarizmo tradicija per šešerius metus neįsitvirtino.
t-008 Po 1939 m. rudens A. Smetonos autoritarinis režimas netenkino nei dešiniojo lietuvių jaunimo sparno, nei kairiųjų jaunuolių.
t-009 A. Smetona buvo Vilniuje pasilikusio Komiteto pirmininkas.
t-010 1927 m. vasarą ir rudenį Antanas Smetona keliavo po miestelius, aiškindamas naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje.
t-011 1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje Antanas Smetona išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku, tikintis, kad jis įveiks Tarybos vidaus prieštaravimus.
t-012 A. Smetona buvo Vykdomojo Komiteto biuro narys.
t-013 A. Smetona 1793–1795 m. LDK padėtį apibūdino kaip laiką, kai ji liovėsi būti valstybe.
t-014 Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos.
t-015 1940 m. birželį iš Lietuvos išvykęs Antanas Smetona per Vokietiją, Šveicariją ir Portugaliją pasitraukė į JAV.
t-016 1938 m. gegužės 12 d. prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas pasirašė naują Lietuvos konstituciją.
t-017 Antanas Smetona netrukus pakeitė Klaipėdos nacių teismo skirtą mirties bausmę kalėjimu iki gyvos galvos, o 1937 m. amnestavo kaltinamuosius.
t-018 Antanas Smetona, kaip vienas aršiausių tautininkų kritikų, dėl valdžios baudimų buvo patekęs į kalėjimą.
t-019 1936 m. kovą Kaune Antanas Smetona atsakomąja kalba užvėrė duris kompromisui su Lenkija.
t-020 1927 m. balandžio 12 d. Antanas Smetona prezidento aktu paleido III Seimą ir nustūmė krikščionis demokratus nuo valdžios.
t-021 1919 m. rugsėjo 26 d. Kaune prezidentas Antanas Smetona iš balkono sveikino minias po Didžiosios Britanijos de facto pripažinimo.
t-022 Priėmus Lenkijos ultimatumą, Antanui Smetonai artimas kunigas Vladas Mironas pakeitė Juozą Tūbelį premjero poste.
t-023 Antano Smetonos režimo prioritetai buvo tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbančios Lietuvos formavimas.
t-024 Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras pabrėždavo stiprių prezidento galių būtinybę ir nevertino politinių partijų vaidmens.
t-025 Po 1939 m. rudens nuosaikus Antano Smetonos autoritarinis režimas netenkino nei dešinės radikalų, nei dalies kairiojo jaunimo.
t-026 Prezidentas A. Smetona Klaipėdos nacių teismo mirties bausmę netrukus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.
t-027 Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.
t-028 A. Smetona teigė, kad be faktinės Klaipėdos kontrolės Lietuva neturės juridinės kontrolės.
t-029 1918 m. gruodžio 21 d. Antanas Smetona išvyko į Berlyną ir pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti.
t-030 Antano Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors kalbėjo apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą.
t-031 1940 m. birželio 15 d. Antano Smetonos siūlymą priešintis ginklu palaikė vos du ministrai.
t-032 Antanas Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems užteks“.
t-033 Antano Smetonos valstybės modelio ir režimo prioritetai buvo tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbanti Lietuva.
t-034 1926 m. gruodžio 19 d. III Seimo nepaprastajame posėdyje Antanas Smetona išrinktas Lietuvos prezidentu ir prisiekė laikytis Konstitucijos.
t-035 Antano Smetonos valstybės modelio prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės buvo įgyvendinti.
t-036 Grėsmės akivaizdoje Antanas Smetona leido Antanui Merkiui pasirašyti bet kokias sutartis, jei jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.
t-037 1917 m. A. Smetona išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku, tikintis, kad jis įveiks radikaliosios ir konservatyviosios dalių prieštaravimus.
t-038 Antano Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios.
t-039 Po 1939 m. rudens Lietuvos jaunimo dešinės ir kairės radikalų netenkino nuosaikus Antano Smetonos autoritarinis režimas.
t-040 1938 m. gegužės 12 d. Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas pasirašė naują Lietuvos konstituciją.
t-041 1927 m. paleidęs III Seimą, Antanas Smetona nuo valdžios nustūmė stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.
t-042 Antanas Smetona demokratiją Lietuvoje lygino su per dideliais batais vaikams, nes parlamentarizmo tradicija dar nebuvo įsitvirtinusi.
t-043 Prezidentas Antanas Smetona Klaipėdos nacių teismo mirties bausmę netrukus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.
t-044 1931 m. gruodžio 11 d. ypatingieji tautos atstovai vienbalsiai išrinko Antaną Smetoną Lietuvos prezidentu.
t-045 A. Smetona buvo Lietuvos Tarybos narys ir jos pirmininkas.
t-046 Nuo 1930 m. per Tautos šventę valstybės įstaigas puošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir Antano Smetonos portretai.
t-047 1918 m. kovo 23 d. Antano Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija Berlyne pristatė deklaracijos turinį Georgui von Hertlingui.
t-048 1931 m. gruodžio 11 d. ypatingieji tautos atstovai vienbalsiai perrinko Antaną Smetoną Lietuvos prezidentu.
t-049 Konstitucija įteisino autoritarinį A. Smetonos valdymą.
t-050 1928 m. gegužės 15 d. Antanas Smetona nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas ir įteisino viršenybę prieš Seimą.
t-051 1918 m. lapkričio 2 d. A. Smetona buvo Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.
t-052 1918 m. lapkričio 2 d. Antanas Smetona buvo Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.
t-053 Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad be faktinės Klaipėdos kontrolės Lietuva neįgis juridinės krašto kontrolės.
t-054 1928 m. Konstitucija įteisino autoritarinį Antano Smetonos valdymą.
t-055 Antano Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors kalbėjo apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą.
t-056 A. Smetona buvo tarp tautininkų kritikų, kurie dėl valdžios taikytų spaudos ir susirinkimų ribojimų pasėdėjo kalėjime.
t-057 Antano Smetonos redaguojamos „Vilties“ grupuotė kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos