Antanas Smetona

Santrauka

Kartu su būsimų tautininkų, susispietusių apie „Vilties“ žurnalą, redaguojamą Antano Smetonos, grupuote kovojo už lietuvių kalbos teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, neretai ta kova virsdavo lenkų ir lietuvių muštynėmis. Smetonos, „ji liovėsi būti valstybe“. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje Antanas Smetona išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku, tikintis, kad jis įveiks Tarybos vidaus prieštaravimus.		c-001
t-002 Antanas Smetona, kaip vienas aršiausių tautininkų kritikų, dėl valdžios baudimų buvo patekęs į kalėjimą.		c-002
t-003 Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad be faktinės Klaipėdos kontrolės Lietuva neįgis juridinės krašto kontrolės.		c-003
t-004 Antanas Smetona Lietuvos demokratiją vadino vaikams per dideliais batais, nes parlamentarizmo tradicija per šešerius metus neįsitvirtino.		c-004
t-005 1926 m. gruodžio 19 d. III Seimo nepaprastajame posėdyje Antanas Smetona išrinktas Lietuvos prezidentu ir prisiekė laikytis Konstitucijos.		c-005
t-006 Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras pabrėždavo stiprių prezidento galių būtinybę ir nevertino politinių partijų vaidmens.		c-006
t-007 1927 m. balandžio 12 d. Antanas Smetona prezidento aktu paleido III Seimą ir nustūmė krikščionis demokratus nuo valdžios.		c-007
t-008 1927 m. vasarą ir rudenį Antanas Smetona keliavo po miestelius, aiškindamas naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje.		c-008
t-009 1928 m. gegužės 15 d. Antanas Smetona nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas ir įteisino viršenybę prieš Seimą.		c-009
t-010 1928 m. Konstitucija įteisino autoritarinį Antano Smetonos valdymą.		c-010
t-011 Vytauto Didžiojo kultas siejo stipraus tautos vado vaizdinį su Antano Smetonos valdoma Lietuvos valstybe.		c-011
t-012 1931 m. gruodžio 11 d. ypatingieji tautos atstovai vienbalsiai perrinko Antaną Smetoną Lietuvos prezidentu.		c-012
t-013 1938 m. gegužės 12 d. Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas pasirašė naują Lietuvos konstituciją.		c-013
t-014 Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad tautinės mažumos turi būti Lietuvos teritoriniai patriotai ir gerbti lietuvių tautą.		c-014
t-015 Antanas Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad Lietuvoje „vietos visiems užteks“.		c-015
t-016 Po 1939 m. rudens nuosaikus Antano Smetonos autoritarinis režimas netenkino nei dešinės radikalų, nei dalies kairiojo jaunimo.		c-016
t-017 Antano Smetonos režimo prioritetai buvo tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbančios Lietuvos formavimas.		c-017
t-018 Antano Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors kalbėjo apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą.		c-018
t-019 Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad.		c-019
t-020 1918 m. lapkričio 2 d. Antanas Smetona buvo Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.		c-020
t-021 Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln.		c-021
t-022 Smetona iš balkono sveikino minias.		c-022
t-023 Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.		c-023
t-024 Smetona užvėrė duris kompromisui.		c-024
t-025 Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas.		c-025
t-026 Prezidentas Antanas Smetona Klaipėdos nacių teismo mirties bausmę netrukus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.		c-026
t-027 Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.		c-027
t-028 A. Smetona buvo išvarytas iš gimnazijos.		c-016
t-029 1907 m. A. Smetona redagavo „Viltį“.		c-017
t-030 A. Smetona buvo Komiteto vicepirmininkas.		c-018
t-031 A. Smetona buvo Vilniuje pasilikusio Komiteto pirmininkas.		c-023
t-032 A. Smetona buvo Vykdomojo Komiteto biuro narys.		c-024
t-033 A. Smetona buvo Lietuvos Tarybos narys ir jos pirmininkas.		c-025
t-034 A. Smetona 1793–1795 m. LDK padėtį apibūdino kaip laiką, kai ji liovėsi būti valstybe.		c-026
t-035 Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.		c-027
t-036 1917 m. A. Smetona išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku, tikintis, kad jis įveiks radikaliosios ir konservatyviosios dalių prieštaravimus.		c-001
t-037 1918 m. lapkričio 2 d. A. Smetona buvo Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.		c-008
t-038 A. Smetona buvo tarp tautininkų kritikų, kurie dėl valdžios taikytų spaudos ir susirinkimų ribojimų pasėdėjo kalėjime.		c-002
t-039 A. Smetona teigė, kad be faktinės Klaipėdos kontrolės Lietuva neturės juridinės kontrolės.		c-003
t-040 Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubrendo, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas.		c-004
t-041 Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos.		c-005
t-042 A. Smetona ir A. Voldemaras pabrėžė stiprių prezidento galių būtinybę ir nevertino politinių partijų vaidmens.		c-006
t-043 Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.		c-007
t-044 Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas karininkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš miestelio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po.		c-008
t-045 Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabineto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo viršenybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik.		c-009
t-046 Konstitucija įteisino autoritarinį A. Smetonos valdymą.		c-010
t-047 Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę.		c-011
t-048 1931 m. gruodžio 11 d. ypatingieji tautos atstovai vienbalsiai išrinko A. Smetoną Lietuvos prezidentu.		c-012
t-049 1938 m. gegužės 12 d. prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas V. Mironas pasirašė naują šalies konstituciją.		c-013
t-050 Smetonos nuostatos – kadangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros reikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų žemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“.		c-014
t-051 Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems užteks“.		c-015
t-052 Po 1939 m. rudens A. Smetonos autoritarinis režimas netenkino nei dešiniojo lietuvių jaunimo sparno, nei kairiųjų jaunuolių.		c-016
t-053 Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.		c-017
t-054 Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors ir nemažai kalbėta apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą.		c-018
t-055 Prezidentas A. Smetona Klaipėdos nacių teismo mirties bausmę netrukus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.		c-026

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1917 m. Lietuvių konferencijoje Vilniuje Antanas Smetona išrinktas Lietuvos Tarybos pirmininku, tikintis, kad jis įveiks Tarybos vidaus prieštaravimus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Konferencijos pagrindinėje rezoliucijoje lietuviai nubrėžė būsimos valstybės modelio kontūrus – „nepriklausoma demokratiškai sutvarkyta valstybė etnografinėmis ribomis su būtinai reikalingomis ekonominiam gyvenimui korektyvomis“, kurios galutinę struktūrą turės nustatyti „su- šauktas Steigiamasis Lietuvos Seimas Vilniuje, demokratiškai visų jos gyventojų išrinktas“, užtikrintos kultūrinės teisės tautinėms mažumoms. Jeigu Vokietija sutiktų pripažinti Lietuvos valstybę prieš Taikos konfe- renciją, nustatyti tam tikrus, dar tikslintinus santykius su Vokietija, jeigu tai nekenktų Lietuvos interesams, nes Lietuvos interesai „yra pasvirę ne tiek į rytus /Rusiją/ ir ne tiek į pietus /Lenkiją/, kiek į vakarus /Vokieti- ją/“. Konferencijoje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba (ji pradėjo veikti rugsėjo 24 dieną) kaip vykdomasis Lietuvos žmonių organas, o jos pirmi- ninku – teisininkas, lietuviškų laikraščių redaktorius A. Smetona, tikintis, Lietuvių konferencijos Vilniuje prezidiumas (1917 m. rugsėjis)

L I E T U V O S I S T O R I J A 134 kad jis įveiks prieštaravimus tarp Tarybos radikaliosios ir konservatyvio- sios dalies.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Antanas Smetona, kaip vienas aršiausių tautininkų kritikų, dėl valdžios baudimų buvo patekęs į kalėjimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Seimas ir prezidentas (renkamas Seimo) ren- kami trejiems metams. Konstitucija suteikė plačią autonomiją Lietuvoje gyvenusioms tautinėms mažumoms, įteisino privalomą pradžios mokslą. Vilniaus problema, įtempti santykiai su Lenkija iš dalies lėmė ir Lietu- vos demokratijos lygį – šalyje buvo karo padėtis, dėl to vykdyta spaudos cenzūra, piliečių susirinkimai apriboti, valdantieji baudė opozicijos pu- blicistus; pasėdėjo kalėjime ir aršiausi kritikai tautininkai A. Voldemaras, A. Smetona.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad be faktinės Klaipėdos kontrolės Lietuva neįgis juridinės krašto kontrolės.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų admi- nistracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų. Prancūzai skelbė, kad Klaipėda gali tapti Lietuvos, bet tik susivienijusios su Lenkija, dalimi. Mat ir Lenkija neslėpė savo planų įsitvirtinti Klaipėdoje. Ministras pirminin- kas E. Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A. Smetonos, be faktinės kontrolės nebus juridinės), J. Pilsudskio pavyz- džiu pastatyti visus į fait accompli padėtį ir tada derėtis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Antanas Smetona Lietuvos demokratiją vadino vaikams per dideliais batais, nes parlamentarizmo tradicija per šešerius metus neįsitvirtino.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

„Bolševizaciją“ papildė kaltinimai polonizaci- ja, mat vykdydama rinkiminius pažadus vyriausybė lenkams leido steigti 70 lenkiškų mokyklų, o tai, esant įtemptiems Lietuvos ir Lenkijos santy- kiams, įvertinta kaip pavojus visai tautai. Demokratija Lietuvoje, pasak A. Smetonos, tai nupirkti per dideli batai vaikams – parlamentarizmo tradicija vos per šešerius metus nesubren- do, neįsitvirtino, ypač sunkiai sekėsi sudaryti koalicijas. Seimas atrodė smulk­meniškai besikišantis į vykdomosios valdžios reikalus ir nekompe- tentingas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: 1926 m. gruodžio 19 d. III Seimo nepaprastajame posėdyje Antanas Smetona išrinktas Lietuvos prezidentu ir prisiekė laikytis Konstitucijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tautininkai, susitarę su krikščionių demokratų bloku, vengdami naujos vyriausybės tarptautinio pripažinimo problemos, gruo- džio 19 dieną sušaukė III Seimo nepaprastąjį posėdį. Jame LKDP bloko balsais nauju šalies prezidentu išrinktas tautininkų lyderis A. Smetona, kuris prisiekė laikytis šalies konstitucijos. LKDP blokui atiteko Seimo pir- mininko (juo išrinktas A. Stulginskis) ir jo pavaduotojų postai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Antanas Smetona ir Augustinas Voldemaras pabrėždavo stiprių prezidento galių būtinybę ir nevertino politinių partijų vaidmens.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Siekdami pateisinti gruodžio įvykius tautininkai ir krikščionys demo- kratai skelbė Lietuvą išgelbėję nuo komunistų perversmo (1924 m. gruo- džio 1 d. komunistų pučas Estijoje rodė esant tokią galimybę). Keturi Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovai nuteisti mirties bausme ir po dešimt dienų nuo perversmo pradžios sušaudyti – tai turėjo reikšti, kad tikrieji kaltininkai nubausti, nors opozicinės partijos komunizmo pavo- jaus nematė. 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas – šarvuočiai prie Vyriausiojo štabo

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 157 A. Smetona ir A. Voldemaras atvirai pabrėždavo stiprių prezi- dento galių būtinybę, nevertino politinių partijų vaidmens, esą atstovavusių tik dalies, o ne vi- sos tautos valiai, ir neketino su- grįžti į vadinamuosius „seimų laikus“, prilygintus netvarkai ir anarchijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1927 m. balandžio 12 d. Antanas Smetona prezidento aktu paleido III Seimą ir nustūmė krikščionis demokratus nuo valdžios.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Atsitokėjusi kairioji opozicija dar pabandė perversmininkų stiliumi grąžinti Seimą, tačiau 1927 m. pavasarį apie Seimo narį valstietį liaudininką Juozą Pajaujį susibūrusios grupės perversmo planas, suėmus J. Pajaujį, žlugo. Opozi- cijai protestuojant prieš J. Pajaujo suėmimą, nepritarus vyriausybės de- klaracijai, 1927 m. balandžio 12 d. prezidento aktu III Seimas paleistas, o nauji rinkimai neskelbiami, teisinantis rengiamu plebiscitu. Taip pre- zidentas A. Smetona vienu ypu nuo valdžios vairo nustūmė ir stipriausią šalies politinę jėgą – krikščionis demokratus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1927 m. vasarą ir rudenį Antanas Smetona keliavo po miestelius, aiškindamas naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prezidentas A. Smetona visą 1927 m. vasarą ir rudenį, lydimas kari- ninkų, ministrų, žurnalistų ir kino kronikos kamerų, keliavo iš mieste- lio į miestelį, kuriuose jį iškilmingai sutikdavo prie lietuvių organizacijų, moksleivių gėlėmis ir vainikais išdabintų sutikimo vartų, po jų – prie ati- tinkamai išpuoštų vietos žydų vartų. Prezidentas lankė bažnyčias, sina- gogas ir rusų stačiatikių cerkves. Ramindamas gyventojus A. Smetona aiškino naujos vadovybės planus įvesti tvarką šalyje, nebeleisti politikuoti neatsakingiems pažadų dalytojams, labiau rūpintis žmonių reikalais, už- baigti valdininkų korupciją, padaryti gyvenimą geresnį ir ramesnį. Pats A. Smetona teigė, kad ši jo beprecedentė kelionė leido žmonėms sužinoti Antanas Smetona – Lietuvos prezidentas 1919–1920 ir 1926–1940 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1928 m. gegužės 15 d. Antanas Smetona nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas ir įteisino viršenybę prieš Seimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 161 A. Smetona 1928 m. gegužės 15 d., „pritariamas viso Ministerių kabi- neto“, nauja konstitucija sustiprino savo pozicijas, nes įteisino savo virše- nybę prieš Seimą, galėjo jį paleisti ar surengti rinkimus, leisti įstatymus (įsteigta Valstybės Taryba turėjo teisę tik ruošti bei svarstyti įstatymus), Seimui nesant, vykdyti jo teises. Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu- cija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: 1928 m. Konstitucija įteisino autoritarinį Antano Smetonos valdymą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Prezidentą renka septyneriems metams ypatingi tautos atstovai, jis daro visus paskyrimus ir atleidimus. Konstitu- cija iš esmės užrašė esamą situaciją, įteisindama autoritarinį A. Smetonos valdymą. Stiprėjant Europos tendencijai saugoti sienų neliečiamumą, A. Vol- demaras nieko negalėjo pakeisti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Vytauto Didžiojo kultas siejo stipraus tautos vado vaizdinį su Antano Smetonos valdoma Lietuvos valstybe.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vytauto Didžiojo mirties 500-ųjų metinių komitetas nutarė pastatyti Kaune Vytauto Didžiojo karo muziejų, kaip atminimo panteoną, po visą Lietuvą nešiotas Vytauto pa- veikslas – šias apeigas lydėjo daugybė įvairiausių renginių visuose Lietu- vos miestuose ir miesteliuose, jam pastatyti paminklai. Taip formuotas Vytauto Didžiojo kultas, priminęs lietuviams šlovingą jų senovės laikų didvyrio praeitį ir su juo susiejęs stipraus tautos vado – A. Smetonos, tarsi ir antrojo Vytauto – valdomą Lietuvos valstybę. Svar- biausia Vytauto jubiliejinių renginių mintis – tautos vienybė per sukeltą platų patriotinį sąjūdį, esama atrama šlovingoje pagoniškosios LDK pra- eityje, ir pasiųsta žinia, kad Lietuva yra sena istorinė valstybė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: 1931 m. gruodžio 11 d. ypatingieji tautos atstovai vienbalsiai perrinko Antaną Smetoną Lietuvos prezidentu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taip renkant ypatinguo­sius tautos atstovus buvo labai sun- ku išrinkti A. Smetonai priešingą asmenį. Taigi A. Smetona sudarė sau sąlygas vėl būti perrenkamas – ypatingieji tautos atstovai 1931 m. gruo- džio 11 d. vienbalsiai išrinko jį Lietuvos prezidentu. Panašiai A. Smetona išrinktas prezidentu ir 1938 m. lapkričio 14 d. Kai Vokietijoje 1933 m. į valdžią atėjo A. Hitleris, o 1934 m. po perversmų įsitvirtino autorita- riniai režimai Estijoje ir Latvijoje, regione A. Smetonos režimas atrodė visai liberalus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: 1938 m. gegužės 12 d. Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas pasirašė naują Lietuvos konstituciją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl 1936 m. vasarą vykę rinkimai nebuvo demokratiniai, o išrinktas IV Seimas vadintas „smetoniniu Seimu“. Jo 49 narių daugumą sudarė tautininkai ar valdžiai lojalūs asmenys. Autoritarinį prezidento režimą 1938 m. gegužės 12 d. sustiprino pa- skelbta nauja šalies konstitucija, kurią pasirašė prezidentas A. Smetona ir ministras pirmininkas V. Mironas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Antanas Smetona laikėsi nuostatos, kad tautinės mažumos turi būti Lietuvos teritoriniai patriotai ir gerbti lietuvių tautą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Konstitucija sergėjo valstybinį lietuvių kalbos statusą, pasisakė prieš mažumų menkinimą ir persekiojimą, ragi- no gerbti jų kultūrą, tačiau žydų atskirai nepaminėjo. Nors manyta, kad žydų Lietuvoje yra apie 250 000, gyventojų surašymas jų tesuskaičiavo 150 000 (7 proc. gyventojų), o dėl gausios emigracijos ir nedidelio gims- tamumo žydų skaičius nedidėjo. 1923 m. panaikintas žydų ministro be portfelio postas, vėliau laikytasi prezidento A. Smetonos nuostatos – ka- dangi leidžiame tautinėms mažumoms gimtosios kalbos teisę, kultūros reikalais bendrauti su savaisiais, tai mažumos „už tai privalo būti mūsų žemės teritoriniai patriotai, mylėti Lietuvą ir gerbti lietuvių tautą“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Antanas Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad Lietuvoje „vietos visiems užteks“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 169 Tačiau valdžia efektyviai stabdė raginimus apriboti žydus, o filosemitas A. Smetona agresyvesniems jaunalietuviams pareiškė, kad „vietos visiems užteks“. Tautininkams patiko ir žydų parama sprendžiant Klaipėdos ir Vil- niaus problemas, o žydų dalyvavimas savivaldos rinkimuose laikytas „nepagrįstu“ žydų noru toliau plėsti savo įtaką. Tačiau lietuvėjant mies- tams, lietuvių ir jų ūkinių kooperatyvų veikla neišvengiamai silpnino žydų verslo pozicijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Po 1939 m. rudens nuosaikus Antano Smetonos autoritarinis režimas netenkino nei dešinės radikalų, nei dalies kairiojo jaunimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti. Giminės iš abiejų pusių susitinka prie administracinės linijos (apie 1937 m.)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 171 Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis spar- nas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui. Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Antano Smetonos režimo prioritetai buvo tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbančios Lietuvos formavimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nė vienų netenkino nuosaikus A. Smetonos autoritarinis re- žimas, nors ir dėl visai skirtingų priežasčių. Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietu- viška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lie- tuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Antano Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors kalbėjo apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, 1938 A. Smetonos režimas nereguliavo kultūros reiškinių raidos, turinio ir dvasios, nors ir nemažai kalbėta apie lietuvių tautinės kultūros kūrimą. Valstybės biudžeto lėšos leido sukurti profesionalią operą ir baletą, teatrą, formuotis tautiniam kultūros elitui. 1938 m. lapkričio 1 d. įkurtas Antano Smetonos lituanistikos institutas – mokslo įstaiga, kuri turėjo tirti lietuvių kalbą, tautosaką ir Lietuvos praeitį, tvarkyti tų sričių mokslinę medžiagą ir šaltinius, atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje ir užsienyje, nustatyti techninius terminus, rinkti tautosakos, dainų lobius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Smetonos vadovaujama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomybę, bet pažymėjo, kad.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nauja Lietuvos valstybė turėjo būti demokratinė, parlamentinė. Vasario 16 Aktas, išreiškęs lietuvių tautos viltis ir aspiracijas, tapo na- cijos laisvės ir suverenumo simboliu, Lietuvos Nepriklausomybės diena, davė pradžią tikrai Lietuvos nepriklausomybei, pagaliau aiškiai pasakant, kur Taryba veda Lietuvą. Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau- jama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy- bę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: 1918 m. lapkričio 2 d. Antanas Smetona buvo Tarybos prezidiumo pirmininkas, o prezidiumas su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Naujas galimybes atvėrė dviejų imperijų – Rusijos ir Vokietijos – pra- laimėjimai kare, revoliucijos abiejose šalyse. Valstybės Taryba vis atkak­ liau siekė gauti konkrečias valdymo sritis į savo rankas, ruošėsi perimti valdžią, siuntė protestus dėl vokiečių vykdomų rekvizicijų, rūpinosi grą- žinti lietuvius karo belaisvius iš Vokietijos ir Austrijos, lietuvių repatriaci- ja iš Rusijos (iki 1922 m. sausio į Lietuvą sugrįžo 195 000 žmonių). 1918 m. lapkričio 2 d. Taryba priėmė Laikinąją konstituciją, pati pagal ją tapdama įstatymų leidimo organu, o Tarybos prezidiumas (pirminin- kas A. Smetona ir du vicepirmininkai Justinas Staugaitis ir S. Šilingas) drauge su ministrų kabinetu sudarė vykdomąją valdžią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių problema buvo ta, kad 1918 m. gruodžio pabaigoje artėjant prie Vilniaus Rau­donajai armijai, A. Voldemaro vyriausybė neturėjo ginkluo- tųjų pajėgų. 1918 m. gruo­džio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti. Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Smetona iš balkono sveikino minias.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos delegacijos reikalavimu sudarytos prancūzų, britų, JAV ir An- tantės Aukščiausiosios Tarybos karinės misijos sustiprino viltis pasiekti nepriklausomybę, be to, misijos suteikė objektyvią informaciją Antantei apie padėtį Lietuvoje. Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma- sinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad to- kių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A. Smetona iš balkono sveikino minias.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų gatvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Minint pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį pastatyta atmi- nimo kryžių, patriotinių paminklų, primenančių nepriklausomybės kovas, imta rūpintis žuvusių už Lietuvos laisvę karių kapais. 1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos lais- vę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iš- kilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji. Nuo 1930 m. rugsėjo 8 dieną švęsta ypatinga Tautos šventė (neįvykusio Vytauto karūnavimo ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena): valstybines įstaigas papuošdavo dideli Vytauto Didžiojo ir A.  Smetonos portretai, vykdavo kariuomenės paradai, inscenizuotos eitynės miestų ga- tvėmis, vaidinami spektakliai, užsienio svečiams rengiami pokyliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Smetona užvėrė duris kompromisui.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Karinėje srityje S. Raštikis zondavo karinio bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimy- bes, pasisakė už trijų šalių karinę sąjungą, tačiau A. Smetona ir premjeras J. Tūbelis pareiškė, kad toks aljansas nebus naudingas Lietuvai. Užmegzti ryšiai su Lenkijos užsienio reikalų ministru Juzefu Beku (Józef Beck) nieko gero nedavė: 1936 m. sausį J. Bekas savo kalboje išplūdo Lie- tuvą, o kovo mėn. Kaune atsakomąja kalba A. Smetona užvėrė duris kom- promisui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Priėmus Lenkijos ultimatumą atsistatydino J. Tūbelio ministrų kabi- netas, premjerą pakeitė kitas A. Smetonai artimas asmuo – kun. Vladas Mironas. Jis atleido S. Lozoraitį, kurio linija pralaimėjo, nors Lietuvos valdžia stengėsi parodyti, kad iš esmės nieko neįvyko. Besąlyginis ulti- matumo priėmimas realiai konsolidavo A. Smetonos valdymo opozicines jėgas – prasidėjo krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų „ašies“ lyderių pasitarimai dėl bendros programos parengimo, prie jų dėjosi ir ultraradikalieji voldemarininkai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Prezidentas Antanas Smetona Klaipėdos nacių teismo mirties bausmę netrukus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gauda- vo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos ober- prezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipė- doje. Procesas baigėsi 1935 m. kovo 26 d. – nuteisti 76 hitlerininkai. Nacių Vokietija dėl proceso darė didžiulį politinį ir ekonominį spaudi- mą mažai kaimynei, todėl prezidentas A. Smetona mirties bausmę netru- Klaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. gruodis)

4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 181 kus pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos, o 1937 m. amnestavo kaltinamuo- sius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Į jokius Lietuvos pasiūlymus sovietai neatsiliepė, neleido netgi apklausti neva pagrobtų, bet atsiradusių „aukų“. Tai rodė, jog Maskva kaltinimais siekia toli einančių tikslų, be to, pakvietė atvykti Lietuvos ministrą pirmininką A. Merkį. Grėsmės akivaizdoje prezidentas A. Smetona leido jam pasirašyti bet kokias sutartis, kad tik jos nepažeistų 1939 m. spalio 10 d. sutarties.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: A. Smetona 1793–1795 m. LDK padėtį apibūdino kaip laiką, kai ji liovėsi būti valstybe.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau- ne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen). Nuostabiausia tai, kad žemėlapyje į pietus nutįsusi Oberosto teritorija forma kone sutapo su 1793–1795 m. LDK ribomis, kai, anot A. Smetonos, „ji liovėsi būti valstybe“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tokią politiką kritikuojančius atsišaukimų autorius vokiečiai areštuodavo, mokytojus deportuodavo, dėl to lietuviai skundėsi Berlynui. Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelp- ti. Jos vadovas A. Smetona, siekdamas kompromiso, į jos veiklą įtraukė kairės ir liberalų lyderius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

• redaktorius

Susiję objektai

• 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas
• Antano Smetonos lituanistikos institutas
• Antantė
• III Seimas (seimas)
• IV Seimas (seimas)
• Klaipėdos nacių teismas Kaune (1934 m. liepa - 1935 m. kovas)
• Krikščionys
• Lenkai
• Lietuviai
• Lietuvos Taryba (institucija)
• Lietuvos seimas (seimas)
• Lituanistika
• Nacių Vokietija
• Pilsudskis
• Rusai
• Stačiatikiai
• Vokiečiai
• Voldemarininkai
• adynos
• senieji mėnesių vardai ir devintinės
• tautos atstovai
• Šarvuočiai
• Žydai
• Iki gyvos Vytauto ir Jogailos galvos
• Tautinės mažumos
• konstitucijos
• „vietos visiems užteks“
• III Seimo paleidimas (1927 m. balandžio 12 d.)
• Kino kronikos kameros
• Ernestas Galvanauskas
• J. Pilsudskis
• Juzefas Pilsudskis