Santrauka
Boguslovo Radvilos († 1669 m.) duktė, likusi mažytė, augo globojama Brandenburgo elektoriaus Berlyne.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Z. Ivinskio veikalas „Geschichte des Bauernstandes in Litauen“ buvo išleistas Berlyne 1933 m. | c-001 | |
| t-002 „Systematisches Verzeichnis der Quellen und Hülfsmittel zur Geschichte Estlands, Livlands und Kurlands“ buvo išleistas Berlyne 1878 m. | c-002 | |
| t-003 K. Avižonis 1932 m. Berlyne parašė disertaciją apie Lietuvos bajorų atsiradimą ir jų luomo susiformavimą iki 1385 m. | c-003 | |
| t-004 Z. Ivinskis 1933 m. Berlyne išleido disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomo pradžią ir jo išsivystymą. | c-004 | |
| t-005 Jakštas 1929 m. išvyko į Berlyną ir Vieną specializuotis visuotinėje vidurinių amžių istorijoje. | c-005 | |
| t-006 Tokią politiką kritikuojančius atsišaukimų autorius vokiečiai areštuodavo, mokytojus deportuodavo, dėl to lietuviai skundėsi Berlynui. | c-006 | |
| t-007 Kovo 23 dieną Berlyne A. | c-007 | |
| t-008 Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. | c-008 | |
| t-009 Abi šalys Berlyne nustatė sienos liniją, kuri Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje. | c-009 | |
| t-010 Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas. | c-010 | |
| t-011 Tačiau užsienio politikoje pakitimų neįvyko ir Lietuva tęsė manevrus tarp Varšuvos, Maskvos ir Berlyno, stengdamasi neįsivelti į karinį konfliktą. | c-011 | |
| t-012 Naciams iš Berlyno neišleidus LAF vado K. | c-012 | |
| t-013 Frankas Lubinas su JAV rinktine tapo olimpiniu čempionu Berlyne, o 1939 m. su Lietuvos rinktine laimėjo Europos čempionatą. | c-013 | |
| t-015 Po studijų Lietuvos universitete, 1932 m. parašęs Berlyne diser taciją apie Lietuvos bajorų atsiradimą ir jų luomo susiformavimą iki 1385 (AvA), K. | c-015 | |
| t-016 1933 m. išleidęs Berlyne disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomo pradžią ir jo išsivystymą (IvB), jis paskelbė iš Lietuvos ūkio istorijos «Lietuvos prekyba su Prūsais» (1 d. iki XVI amž. pradžios, 1934). | c-016 | |
| t-017 Jakštas, 1929 m. išvykęs į Berlyną ir Vieną specializuotis visuotinoje istorijoje (viduriniuose amžiuose), kuriuos jis docento teisėmis dėstė 1940-1943 [44] Vilniaus universitete. | c-017 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Z. Ivinskio veikalas „Geschichte des Bauernstandes in Litauen“ buvo išleistas Berlyne 1933 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
IvB = Ivinskis, Z. : Geschichte des Bauernstandes in Litauen. Berlynas 1933 (Historische Studien, išl. Dr. Emil Ebering, sąs. 236). Nachdruck Lübeck 1965.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: „Systematisches Verzeichnis der Quellen und Hülfsmittel zur Geschichte Estlands, Livlands und Kurlands“ buvo išleistas Berlyne 1878 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Petersburg 1904. Tas pat pasakytina apie Livonijos istorijos bibliografiją : Winkelmann, E. : Bibliotheca Livoniae historica. Systematisches Verzeich nis der Quellen und Hülfsmittel zur Geschichte Estlands, Livlands und Kur lands, Berlynas^2 1878 (fotomechan. perspausdinta 1967 m.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: K. Avižonis 1932 m. Berlyne parašė disertaciją apie Lietuvos bajorų atsiradimą ir jų luomo susiformavimą iki 1385 m.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Suprantama, dėmesingai buvo keliamos ir tyrinėjamos lietuvių-lenkų diferencijos, kurių netrūko ir po Liublino unijos. Po šitų bendrų pastabų reikia kuo trum piausiai paminėti anų istorikų įnašą Lietuvos istoriografijoje. Po studijų Lietuvos universitete, 1932 m. parašęs Berlyne diser taciją apie Lietuvos bajorų atsiradimą ir jų luomo susiformavimą iki 1385 (AvA), K. Avižonis atsidėjo poliublininiams laikams ir davė kruopščiai parašytą ir išsamų veikalą « Bajorai valstybi niame Lietuvos gyvenime Vazų laikais » (1940)^87 ir keletą kritiškų studijų istorijos žurnaluose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Z. Ivinskis 1933 m. Berlyne išleido disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomo pradžią ir jo išsivystymą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Z. I v i n s k i s, 1933 m. rudenį perėmęs po A. Aleknos mirties vakuojančią visuotinės istorijos katedrą Teologijos-Filosofijos fa kulteto Filosofijos skyriuje, visą laiką dėstė Lietuvos istoriją, jos šaltinius ir jos istorinę geografiją. Jis tęsė tą darbą po pirmojo bolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono minių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją. 1933 m. išleidęs Berlyne disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomo pradžią ir jo išsivystymą (IvB), jis paskelbė iš Lietuvos ūkio istorijos «Lietuvos prekyba su Prūsais» (1 d. iki XVI amž. pradžios, 1934).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jakštas 1929 m. išvyko į Berlyną ir Vieną specializuotis visuotinėje vidurinių amžių istorijoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kaip ir kiti šitame skyriuje toliau minėsimi istorikai, jis stengėsi tyrinėjamąjį Lietuvos praeities darbą tęsti tremtyje^89. Lietuvos istorijos dirvone gana pozityviu būdu pasirodė J. Jakštas, 1929 m. išvykęs į Berlyną ir Vieną specializuotis visuotinoje istorijoje (viduriniuose amžiuose), kuriuos jis docento teisėmis dėstė 1940-1943 [44] Vilniaus universitete. Jakštas paskelbė originalią ir kritišką studiją apie vokiečių ordiną ir Lietuvą Vytenio ir Gedimino laikais (JakG).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tokią politiką kritikuojančius atsišaukimų autorius vokiečiai areštuodavo, mokytojus deportuodavo, dėl to lietuviai skundėsi Berlynui.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tokią politiką kritikuojančius atsišaukimų autorius vokiečiai areštuodavo, mokytojus deportuodavo, dėl to lietuviai skundėsi Berlynui. Per karą daugeliui gyventojų likus be namų ir lėšų, atsiradus minioms padegėlių ir benamių, susikūrė draugija nuo karo nukentėjusiesiems šelp- ti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kovo 23 dieną Berlyne A.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kovo 23 dieną Berlyne A. Smetonos vadovau- jama Tarybos delegacija pristatė deklaracijos turinį Vokietijos kancleriui Georgui fon Hertlingui (Georg von Hertling), ir tą pačią dieną Vokietijos kaizeris Wilhelmas II paskelbė pripažįstantis Lietuvos nepriklausomy- bę, bet pažymėjo, kad nustatomi glaudūs Lietuvos ir Vokietijos ryšiai… gruodžio 11-osios rezoliucijos pagrindu. Konstitucinė monarchija taip pat liko darbotvarkėje, nes Taryba ner- vingai tąsėsi su karine administracija ir Berlynu, kur dėlioti planai su- jungti Lietuvą personaline unija su Saksonija arba Prūsija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1918 m. gruodžio 21 d. A. Smetona skubiai išvyko į Berlyną, kur pasirašė 100 mln. markių paskolą ginklams įsigyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Abi šalys Berlyne nustatė sienos liniją, kuri Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Abi ša- lys Berlyne nustatė sienos liniją, kuri Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje. Paskui Lietuva tikėjosi, kad Klaipėdos klausimas bėra tik vidaus problema, tačiau vokiečiai nemanė, kad techninės sutartys reiškia galuti- nį Klaipėdos atsisakymą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį Kaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau užsienio politikoje pakitimų neįvyko ir Lietuva tęsė manevrus tarp Varšuvos, Maskvos ir Berlyno, stengdamasi neįsivelti į karinį konfliktą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Tačiau užsienio politikoje pakitimų neįvyko ir Lietuva tęsė manevrus tarp Varšuvos, Maskvos ir Berlyno, stengdamasi neįsivelti į karinį konf- liktą. Kariuomenės vadas gen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naciams iš Berlyno neišleidus LAF vado K.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Naciams iš Berlyno neišleidus LAF vado K. Škirpos, įkalinus jį „namų arešte“, birželio 23 dieną sudarytos Laikinosios vyriausybės (LV) vadovu tapo literatūros dėstytojas Juozas Ambrazevičius. LV vyravo krikščionių demokratų pakraipos asmenys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Frankas Lubinas su JAV rinktine tapo olimpiniu čempionu Berlyne, o 1939 m. su Lietuvos rinktine laimėjo Europos čempionatą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
), olimpinis čempionas Berlyne su JAV rinktine ir 1939 m. Europos čem- pionas su Lietuvos rinktine krepšininkas Frank Lubin (Pranas Lubinas), boksininkas Jack Sharkey (Juozas Žukauskas), amerikietiškojo futbolo garsenybė Johnny Unitas (Jonas Jonaitis) ar tenisininkas Vitas Gerulaitis. Šiandien didžiuojamės chirurgų Algimanto Marcinkevičiaus ar Vy- tauto Sirvydžio kardiochirurgijos mokykla.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po studijų Lietuvos universitete, 1932 m. parašęs Berlyne diser taciją apie Lietuvos bajorų atsiradimą ir jų luomo susiformavimą iki 1385 (AvA), K.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Po studijų Lietuvos universitete, 1932 m. parašęs Berlyne diser taciją apie Lietuvos bajorų atsiradimą ir jų luomo susiformavimą iki 1385 (AvA), K. Avižonis atsidėjo poliublininiams laikams ir davė kruopščiai parašytą ir išsamų veikalą « Bajorai valstybi niame Lietuvos gyvenime Vazų laikais » (1940)^87 ir keletą kritiškų studijų istorijos žurnaluose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1933 m. išleidęs Berlyne disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomo pradžią ir jo išsivystymą (IvB), jis paskelbė iš Lietuvos ūkio istorijos «Lietuvos prekyba su Prūsais» (1 d. iki XVI amž. pradžios, 1934).
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1933 m. išleidęs Berlyne disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomo pradžią ir jo išsivystymą (IvB), jis paskelbė iš Lietuvos ūkio istorijos «Lietuvos prekyba su Prūsais» (1 d. iki XVI amž. pradžios, 1934).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jakštas, 1929 m. išvykęs į Berlyną ir Vieną specializuotis visuotinoje istorijoje (viduriniuose amžiuose), kuriuos jis docento teisėmis dėstė 1940-1943 [44] Vilniaus universitete.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jakštas, 1929 m. išvykęs į Berlyną ir Vieną specializuotis visuotinoje istorijoje (viduriniuose amžiuose), kuriuos jis docento teisėmis dėstė 1940-1943 [44] Vilniaus universitete. Jakštas paskelbė originalią ir kritišką studiją apie vokiečių ordiną ir Lietuvą Vytenio ir Gedimino laikais (JakG).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |