Ragainė šiame įraše rodoma kaip Nemuno pakrantės pilies ir administracinio taško vieta: čia po 1289 m. įsitvirtino Ordino pilis, vietovė dokumentuose perėjo nuo Landeshutės vardo prie Ragainės, o kronikoje ji minima ir kaip krikšto bei karo veiksmų vieta.
Skalvių pilis Ragainėje buvo, manoma, piliakalnyje, esančiame per 2 km į pietryčius nuo dab. miestelio, taip pat nuo XIV—XV a. pradžioje statytos Ordino pilies griuvėsių. Pilis buvusi pastatyta aukštame Nemuno krante (žr. D. III, 182). 1289 m. toje vietoje Ordinas pastatė pirmąją Ragainės pilį (žr. D. III, 235; HE, p. 126; С V, t. 34, p. 106— 107; Boetticher A., Die Bau.., 5, p. 109). Dusburgiečio aprašyta Skalvių pilis netoli Ragainės (su žuvų tvenkiniu) buvusi žemiau Ragainės, ties Paskalviais, Nemuno lankų pakraštyje — Skalvkalnyje (žr. D. III, 235). Čia, pasak vietos žmonių, buvę du žuvingi ežerai (Basanavičius J., Iš gyvenimo vėlių.., p. 183). Žinomi pasakojimai apie piliakalnį į pietryčius nuo Ragainės (ten pat, p. 178—181).
1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams, jog Ragainė ir\nKaraliaučius kitados priklausę Lietuvai ir Lietuva vėl turinti juos atgauti, nes tai — Vytauto\ntėvonija40.
Ordino\nadministraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309\nm —Marienburgas. Kronikininkui rūpėjo Ordino veikla rytuose, todėl galime galvoti\napie Ragainę, taip pat apie Karaliaučių, kuriame nuo 1312 m.
1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams, jog Ragainė ir\nKaraliaučius kitados priklausę Lietuvai ir Lietuva vėl turinti juos atgauti, nes tai — Vytauto\ntėvonija40.
Apie brolį Karaliaučiaus komtūrą Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, bei apie\n jo gyvenimą\n\n Šis brolis Bertoldas neilgai vadovavo Ragainės piliai, mat netrukus buvo paskirtas\nKaraliaučiaus brolių komtūru. Stebėtinų dalykų pasakojama apie šio vyro gyvenimą ir\napie jo ypatingą dorovingumą.
pradžioje, žiemą Ordino mar-\nšalas su draugeliu kilmingų kryžininkų\nžygiavo į pirmąjį žiemos žygį, tačiau buvo\npriversti grįžti atgal, nes lietuviai „buvo\nįspėti“ - puikiai veikė lietuvių žvalgyba. Tą\npačią žiemą kryžiuočiai iš Ragainės du kar-\ntus ėjo „prieš stabmeldžius“, žudė, degino\nir plėšė.\n\nVasarą su gausiais svetimšalių būriais\nir savais kariais maršalas žygiavo Gardino\nlink, bandė pereiti Nemuną brasta, bet\njiems buvo sukliudyta.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.