Santrauka
Ragainė šiame įraše rodoma kaip Nemuno pakrantės pilies ir administracinio taško vieta: čia po 1289 m. įsitvirtino Ordino pilis, vietovė dokumentuose perėjo nuo Landeshutės vardo prie Ragainės, o kronikoje ji minima ir kaip krikšto bei karo veiksmų vieta.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Skalvių pilis Ragainėje, manoma, buvo piliakalnyje per 2 km į pietryčius nuo dabartinio miestelio. |
| t-002 Ragainės komtūras per vieną puolimą išsivedė 100 žmonių į nelaisvę. |
| t-003 1412 m. Lietuvos bajorai kryžiuočių pasiuntiniams pareiškė, kad Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai. |
| t-004 Tyrinėtojai siejo Dusburgietį iš pradžių su Ragaine, po to su Karaliaučiumi. |
| t-005 Ordino administraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309 m. ir Marienburgas. |
| t-006 Ordino pilis iš pradžių vadinta Landishute / Landeshute, o vėliau įsigalėjo baltiškasis Ragainės vardas. |
| t-007 Skalviai prie Ragainės ant kalno turėjo pilį, kurią siaubė didelė rutėnų kariuomenė. |
| t-008 Sembų fogtas brolis Ditrichas su broliais ir tūkstančiu vyrų užpuolė skalvių pilį toje vietoje, kur vėliau buvo Ragainės pilis. |
| t-009 Draikas buvo nuvestas į Ragainę ir ten su visa šeimyna pakrikštytas. |
| t-010 1412 m. Lietuvos bajorai kryžiuočių pasiuntiniams teigė, kad Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai. |
| t-011 1317 m. Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė su 150 žmonių apgulė Gedimino pilį, bet jos neužėmė ir sudegino tik papilį. |
| t-012 Brolis Bertoldas, vadinamas Briuhavenu, neilgai vadovavo Ragainės piliai ir netrukus buvo paskirtas Karaliaučiaus komtūru. |
| t-013 1361 m. žiemą kryžiuočiai iš Ragainės du kartus žygiavo prieš lietuvius, žudė, degino ir plėšė. |
| t-014 1289 m. brolis Meinhardas Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį, kuri vėliau vadinta Ragaine. |
| t-015 Dusburgiečio kronikoje pasakojama, kad nuo kariuomenės Žemaitijoje atsilikęs kryžiuočių karys pėsčiomis grįžo į Ragainę. |
| t-016 Sekmadienį prieš Jonines lietuviai saloje prie Ragainės pilies pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. |
| t-017 Po Aukaimio užėmimo Draika buvo nuvestas į Ragainę ir čia pakrikštytas su visa šeimyna. |
| t-018 1289 m. buvo pastatyta Ragainės pilis, po to kronikoje atsirado daugiau įvykių smulkmenų ir tikslių dienų. |
| t-019 Ragainės komtūras Markvardas Salzbachas su 1600 raitelių prisidėjo prie Vytauto kariuomenės Kijeve. |
| t-020 1315 m. apie Žolinę lietuviai iš Žemaitijos slaptai ir netikėtai atžygiavo prie Ragainės pilies ir ją užpuolė. |
| t-021 1409 m. Vokiečių ordinas Ragainėje sulaikė Jogailos Lietuvai siųstus javus. |
| t-022 Tų pačių metų rudenį lietuviai sugriovė Ragainės ir Skalvių pilių papilius. |
| t-023 1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas papildė kariuomenę stipriu Ragainės būriu ir laivais nuplukdė ją į Lietuvos gilumą. |
| t-024 Ragainės komtūras išsklaidė Kauno tvirtovę atstatinėjusius darbininkus ir išardė pradėtą pilį. |
| t-025 Narbutas rašo, kad ant kalvos netoli Ragainės buvo senovės tvirtovė, kurios vietoje pastatyta kryžiuočių pilis. |
| t-026 Narbutas nurodo, kad Hartknocho išleistame Dusburgo veikale Ragainė klaidingai pavadinta Ramige. |
| t-027 Rugpjūčio viduryje žemaičiai nuniokojo Ragainės ir Skalvių apylinkes. |
| t-028 Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus. |
Ryšiai
- Buvo kelionės vieta: Draika
- Puolė Ragainę: Lietuviai
- Gynė Ragainę: Ditrichas iš Ezbeko
- Buvo siuntimo vieta: Ditrichas iš Ezbeko, Otonas iš Bergo, Otonas iš Cedlico
- Ragainė priklausė Lietuva