Santrauka

Ragainė šiame įraše rodoma kaip Nemuno pakrantės pilies ir administracinio taško vieta: čia po 1289 m. įsitvirtino Ordino pilis, vietovė dokumentuose perėjo nuo Landeshutės vardo prie Ragainės, o kronikoje ji minima ir kaip krikšto bei karo veiksmų vieta.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Skalvių pilis Ragainėje, manoma, buvo piliakalnyje per 2 km į pietryčius nuo dabartinio miestelio.
t-002 Ragainės komtūras per vieną puolimą išsivedė 100 žmonių į nelaisvę.
t-003 1412 m. Lietuvos bajorai kryžiuočių pasiuntiniams pareiškė, kad Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai.
t-004 Tyrinėtojai siejo Dusburgietį iš pradžių su Ragaine, po to su Karaliaučiumi.
t-005 Ordino administraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309 m. ir Marienburgas.
t-006 Ordino pilis iš pradžių vadinta Landishute / Landeshute, o vėliau įsigalėjo baltiškasis Ragainės vardas.
t-007 Skalviai prie Ragainės ant kalno turėjo pilį, kurią siaubė didelė rutėnų kariuomenė.
t-008 Sembų fogtas brolis Ditrichas su broliais ir tūkstančiu vyrų užpuolė skalvių pilį toje vietoje, kur vėliau buvo Ragainės pilis.
t-009 Draikas buvo nuvestas į Ragainę ir ten su visa šeimyna pakrikštytas.
t-010 1412 m. Lietuvos bajorai kryžiuočių pasiuntiniams teigė, kad Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausė Lietuvai.
t-011 1317 m. Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė su 150 žmonių apgulė Gedimino pilį, bet jos neužėmė ir sudegino tik papilį.
t-012 Brolis Bertoldas, vadinamas Briuhavenu, neilgai vadovavo Ragainės piliai ir netrukus buvo paskirtas Karaliaučiaus komtūru.
t-013 1361 m. žiemą kryžiuočiai iš Ragainės du kartus žygiavo prieš lietuvius, žudė, degino ir plėšė.
t-014 1289 m. brolis Meinhardas Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį, kuri vėliau vadinta Ragaine.
t-015 Dusburgiečio kronikoje pasakojama, kad nuo kariuomenės Žemaitijoje atsilikęs kryžiuočių karys pėsčiomis grįžo į Ragainę.
t-016 Sekmadienį prieš Jonines lietuviai saloje prie Ragainės pilies pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus.
t-017 Po Aukaimio užėmimo Draika buvo nuvestas į Ragainę ir čia pakrikštytas su visa šeimyna.
t-018 1289 m. buvo pastatyta Ragainės pilis, po to kronikoje atsirado daugiau įvykių smulkmenų ir tikslių dienų.
t-019 Ragainės komtūras Markvardas Salzbachas su 1600 raitelių prisidėjo prie Vytauto kariuomenės Kijeve.
t-020 1315 m. apie Žolinę lietuviai iš Žemaitijos slaptai ir netikėtai atžygiavo prie Ragainės pilies ir ją užpuolė.
t-021 1409 m. Vokiečių ordinas Ragainėje sulaikė Jogailos Lietuvai siųstus javus.
t-022 Tų pačių metų rudenį lietuviai sugriovė Ragainės ir Skalvių pilių papilius.
t-023 1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas papildė kariuomenę stipriu Ragainės būriu ir laivais nuplukdė ją į Lietuvos gilumą.
t-024 Ragainės komtūras išsklaidė Kauno tvirtovę atstatinėjusius darbininkus ir išardė pradėtą pilį.
t-025 Narbutas rašo, kad ant kalvos netoli Ragainės buvo senovės tvirtovė, kurios vietoje pastatyta kryžiuočių pilis.
t-026 Narbutas nurodo, kad Hartknocho išleistame Dusburgo veikale Ragainė klaidingai pavadinta Ramige.
t-027 Rugpjūčio viduryje žemaičiai nuniokojo Ragainės ir Skalvių apylinkes.
t-028 Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus.

Ryšiai