Santrauka
Dancigas šiame šaltinyje minimas kaip vienas svarbiausių Lietuvos prekybos krypčių Baltijos erdvėje: su juo siejami Ordino prekybos ryšiai, eksporto keliai ir vėlesni politiniai pokyčiai po Torno taikos. Dancigas šiame fragmente yra viena iš pakrantės pilių. Dancigas šiame fragmente yra viena iš vokiečių įkurtų pilių.
Pavadinimai šaltiniuose
-
Dancigas
-
Gdanskas
-
Danzig
-
Dansko
Kas tai
Dancigas aprašomas kaip svarbus Baltijos prekybos miestas ir uostas, į kurį ėjo dalis Lietuvos prekių ir su kuriuo buvo susiję Ordino prekybos centrai.
Geografinis ir istorinis kontekstas
Šaltinyje Dancigas pasirodo Nemuno prekybos, Lietuvos eksporto ir Lenkijos bei Ordino santykių kontekste. Miestas siejamas tiek su Lietuvos ūkiniu gyvenimu, tiek su vėlyvesniais teritoriniais pokyčiais po 1466 m. taikos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Dancigas Vytauto laikais minimas tarp prekybos centrų, buvusių netoli Lietuvos. | c-001 | |
| t-008 Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos centrais—Karaliaučium ir Dancigu. | c-002 | |
| t-009 Seniausioji Lietuvos eksporto prekė buvo vaškas, garsus Rygos, Karaliaučiaus ir Dancigo rinkose. | c-003 | |
| t-010 Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę. | c-004 | |
| t-011 Kadangi netrukus mirė jo konkurentas imperatorius Maksimilijonas, tai jį bematant pripažino visa Lenkija; nepripažino jo tiktai vienintelis pirklių valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti. | c-005 | |
| t-012 Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). | c-006 | |
| t-013 Šis ruošėsi kariauti su ordinu dėl užgrobto Dancigo ir Pamario. | c-007 | |
| t-014 Naugardas, Dorpatas, Psko vas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dancigas Vytauto laikais minimas tarp prekybos centrų, buvusių netoli Lietuvos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tad Vytautas čia labiau pareida vo ir nuo geografinės valstybės būklės ir nuo politinių bei kul tūrinių sąlygų. Geografinė jo didingos valstybės būklė prekybai buvo gana patogi, nes jos teritorija siekė Baltijos ir Juodųjų jūrų, su ku riomis ją jungė platūs Nemuno ir Dniepro baseinai, Pietų Būgo, Dniestro ir kitos upės. Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko vas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lie tuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos centrais—Karaliaučium ir Dancigu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vytauto laikais, aprimus karams su kryžiuočiais, atgijo pre- kyba Nemunu. Užsimezgė gyvi ryšiai su ordino prekybos cent- rais—Karaliaučium ir Dancigu. Tuo metu rytų Lietuvos, t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Seniausioji Lietuvos eksporto prekė buvo vaškas, garsus Rygos, Karaliaučiaus ir Dancigo rinkose.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Seniausioji Lietu- vos eksporto prekė buvo vaškas, garsus Rygos, Ka- raliaučiaus ir Dancigo rinkose. Be to, dar labai daug buvo eksportuojama įvairių kailių (kiaunių, vebrų, voverių, lapių ir t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
1466 m. Torne buvo pasirašyta taika, kuria ordinas pasidarė Lenkijos vasalu ir perleido jai daug žemių. Lenkija atgavo savo Pamarį, Dancigą ir — buvusiam aisčių krašte — Elbingą, Marijenburgą ir visą Varmijos vyskupystę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kadangi netrukus mirė jo konkurentas imperatorius Maksimilijonas, tai jį bematant pripažino visa Lenkija; nepripažino jo tiktai vienintelis pirklių valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kadangi netrukus mirė jo konkurentas im- peratorius Maksimilijonas, tai jį bematant pripažino visa Lenki- ja; nepripažino jo tiktai vienintelis pirklių valdomas Dancigo miestas, kurs betgi buvo ginklu priverstas jam nusilenkti. Lietuva iš pradžių visai nepripažino Batoro savo val- dovu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Beje, ne visi klaipė- diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šis ruošėsi kariauti su ordinu dėl užgrobto Dancigo ir Pamario.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šis ruošėsi kariauti su ordinu dėl užgrobto Dancigo ir Pamario. 1325 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Naugardas, Dorpatas, Psko vas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Nuo Lietuvos buvo taip pat netoli tokie anų laikų prekybos centrai, kaip D. Naugardas, Dorpatas, Psko vas, Ryga, Dancigas, Krokuva ir k. Taigi, Vytauto laikų Lie tuva, jungianti Rytų ir Vakarų Europos kraštus, iš visų pusių buvo apsupta pirklių gyvenamų ir lankomų žemių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Laikotarpis ir datos
- tipas: miestas / pilis