Santrauka
1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, 2004 m. tapusi visateise demokratinių NATO ir ES valstybių šeimos nare, 2013-aisiais Lietuva imsis istorinės pareigos pirmininkauti Europos Sąjungai – laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui. Lietuvos aukštosios moky- 6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A 255 klos ėmė dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamose mokslo ir studijų programose. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų (JT) organizaciją, 1991 m. pabaigoje – į JT specializuotas įstaigas (UNESCO (Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), TDO (Tarptautinė darbo organizacija) ir kt.), 1993 m. priimta į Europos Tarybą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. | c-001 | |
| t-002 Dalyvaudama NATO ir ES veikloje, Lietuva sustiprino saugumą, tarptautinį statusą ir ekonomiką. | c-002 | |
| t-003 Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikūrusios Lietuvos užsienio politikos tikslas. | c-003 | |
| t-004 Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis. | c-004 | |
| t-005 Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojų atžvilgiu. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašo stojimo į Europos Sąjungą sutartį
L I E T U V O S I S T O R I J A 262 Lietuva, įstojusi į ES, gali Briuselyje reikšti savo poziciją įvairiais klau- simais ir net paveikti ES sprendimus – ji turi savo komisarą, Europarla- mente – 12 europarlamentarų. Taigi, nors pavienės šalies įtaka ES spren- dimams nedidelė, Vidurio ir Rytų Europos šalių pozicijoms tam tikrais atvejais sutapus, jų kolektyvinė galia gali gerokai padidėti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dalyvaudama NATO ir ES veikloje, Lietuva sustiprino saugumą, tarptautinį statusą ir ekonomiką.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Sėkmingai dalyvaudama įvairiose NATO ir ES veiklos srityse, Lietu- va akivaizdžiai sustiprino savo saugumą ir tarptautinį statusą, sutvirtė- jo ekonomiškai. Dabartinė Lietuva yra visavertė demokratinė Europos valstybė, o nuo visų ES narių ir jų priimtų sprendimų priklauso ir pačios Europos valstybių likimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikūrusios Lietuvos užsienio politikos tikslas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Integracija į Europos Sąjungą – antras svarbiausias strateginis atsikū- rusios Lietuvos užsienio politikos tikslas. 1990 m. gruodžio 14 d. Baltijos šalių vyriausybių vadovai pirmą kartą kreipėsi į tuometinę Europos eko- nominę bendriją (EEB), prašydami Baltijos šalims politinę, ekonominę ir kultūrinę paramą teikti ne per Sovietų Sąjungą, o tiesiogiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Nuo oficialių diplomatinių santykių su Lietuva užsimezgimo ES per PHARE programą pradėjo teikti pagalbą Lietuvai. Po trejų metų Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Europos (asociacijos) sutartis su ES, kuriose ši pripažino Baltijos valstybių tikslą tapti ES narėmis. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva įstojo į ES ir įgijo teisę kurti savo ir žemyno ateitį kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gyventojų atžvilgiu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvai tapus ES nare, joje įsigalėjo Sąjungos nuostatos šalių narių gy- ventojų atžvilgiu. Visų šalių narių piliečiai kartu yra ir ES piliečiai. Kiek vienas ES pilietis turi: nevaržomo judėjimo ir apsigyvenimo ES šalių na- rių teritorijoje teisę; teisę balsuoti ir kandidatuoti vietiniuose ir Europos rinkimuose toje šalyje, kurioje gyvena; teisę būti ginamas diplomatinių ir konsulinių kiekvienos šalies narės įstaigų; peticijos (kolektyvinio prašy- mo) Europos parlamentui teisę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |