Santrauka

Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojimuose mini Dolą, panašią į permainingą romėnų Fortūną. Narbutas teigė, kad pasakojimas apie Verpėją buvo žinomas ir vietiniams lietuviams, ir Lietuvos rusinams. Narbutas rašė, kad karvojaus pavadinimą lietuviai perėmė iš rusinų, tačiau Gondu ir karvojus lietuviams buvo skirtingi dalykai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojimuose mini Dolą, panašią į permainingą romėnų Fortūną.
global_idt-189473
c-001
t-002 Narbutas teigė, kad pasakojimas apie Verpėją buvo žinomas ir vietiniams lietuviams, ir Lietuvos rusinams.
global_idt-189474
c-002
t-003 Narbutas rašė, kad karvojaus pavadinimą lietuviai perėmė iš rusinų, tačiau Gondu ir karvojus lietuviams buvo skirtingi dalykai.
global_idt-189475
c-003
t-004 Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojo apie keliamečių vaikų pavidalo baidykles, vadintas Zlydni.
global_idt-189476
c-004
t-005 Narbutas teigė, kad Lietuvos rusinai žinojo prietarus apie naminius žalčius, garbintus kaip fetišus.
global_idt-189477
c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas teigė, kad Lietuvos rusinai žinojo prietarus apie naminius žalčius, garbintus kaip fetišus.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lasickis apie senovines apeigas sako: „Į tam tikrą šventę pakviestas aukotojas maldomis ir užkeikimais sušaukia nami­ nius žalčius; šie baltu rankšluosčiu užšliaužia ant stalo ir ra­ gauja valgių, kuriuos paskui žmonės suvalgo, bet jeigu žalčiai nenorėtų išlįsti arba ėsti, tai reikštų gresiančią namui didelę nelaimę“. Latviai naminius žalčius, garbintus kaip fetišus, vadino Czuhskas. Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai