Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojimuose mini Dolą, panašią į permainingą romėnų Fortūną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 127
Slavai garbino tą pačią dievybę, vadindami įvairiais tarmiškais vardais: Kolitą, Dažba, Dachuba, Daszuba, Dazboh, Dajebog. Lietuvos rusinai savo pasakojimuose taip pat mini Dolą (Dola), atitinkančią šią dievybę, kuri, kaip romėnų Fortūna, būdama permaininga, vieniems būdavo gera, o kitiems bloga. Senovės vokiečiai garbino dievaites „Pilwith“, „Pilwis“, „Belewitt“**.
Narbutas teigė, kad pasakojimas apie Verpėją buvo žinomas ir vietiniams lietuviams, ir Lietuvos rusinams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 141-142
141 ## Puslapis 141 Verpėja (VVerpeja) Nemarioji žmogaus gyvenimo siūlo verpėja. Lietuviai pažinojo tiktai vienintelę Parką: apie ją skamba liaudiškas pasakojimas, žinomas ne tik vietiniams lietuviams, bet ir Lietuvos rusinams. Kai tik pasaulyje gimsta žmogus, tuojau Verpėja (Werpeja) pradeda verpti danguje jo gyvenimo siūlą, kuris baigiasi žvaigžde.
Narbutas rašė, kad karvojaus pavadinimą lietuviai perėmė iš rusinų, tačiau Gondu ir karvojus lietuviams buvo skirtingi dalykai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Ant apvalaus 10 colių skersmens duonos kepalo, apvynioto baltu rankšluosčiu, statoma keturkampė figūra, visiškai panaši į ulonų kepurę - sulig alkūne aukščio, apsiūta balta drobe, apačioje perjuosta siaurai susukta spalvota skarele; pati figūra apjuosta kaspinais ir žalumynų vainikais, panašiais į kokardas, girliandas, sukabintas puošiančiosios nuožiūra. Tokia figūra kaip tik ir vadinasi Gondu; nors visi sako, kad tai karvojus, tai yra vestuvių pyragas, įprastas rusinams, iš kurių perimtas tas antrasis pavadinimas. Tačiau lietuviams tie du dalykai visiškai skirtingi.
Narbutas teigė, kad Lietuvos rusinai žinojo prietarus apie naminius žalčius, garbintus kaip fetišus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 203
Lasickis apie senovines apeigas sako: „Į tam tikrą šventę pakviestas aukotojas maldomis ir užkeikimais sušaukia naminius žalčius; šie baltu rankšluosčiu užšliaužia ant stalo ir ragauja valgių, kuriuos paskui žmonės suvalgo, bet jeigu žalčiai nenorėtų išlįsti arba ėsti, tai reikštų gresiančią namui didelę nelaimę“. Latviai naminius žalčius, garbintus kaip fetišus, vadino Czuhskas. Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai.
Pasak šių lietuvių padavimų, pasakojimo veikėjų vardai yra arba visiškai iškrai pyti, arba visiškai užmiršti, pavyzdžiui, neaišku, kieno duktė buvo deivė, kaip vadinosi vyriausiasis dievas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 127
Beveik tokį patį, kaip užrašytasis Edoje, pasakojimą aptinkame mūsų kaimiečių padavimuose. Turiu jį savajame senų liaudies padavimų rinkinyje; kitą, menkai tesiskiriantį, gavau iš Žemaitijos, iš vieno senovės tyrėjo. Pasak šių lietuvių padavimų, pasakojimo veikėjų vardai yra arba visiškai iškraipyti, arba visiškai užmiršti, pavyzdžiui, neaišku, kieno duktė buvo deivė, kaip vadinosi vyriausiasis dievas.
Taip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę, pagrindą ištisai sudaro indų padavimai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 184
Taip pat lietuvių mitologijoje, kalbant apie šio objekto esmę, pagrindą ištisai sudaro indų padavimai. Saulė ir mėnuo, du svarbiausieji dangaus kūnai, į savo giminę įtraukia visus kitus, kurie yra jų vaikai. Rūpestingai surinkome to pirmykščio kulto liekanas, išlikusias mitologinėse istorijose, padavimuose ir dainose, ir pagal tai išdėstome tokiu būdu.
Lietuvos rusinai pasakoja apie panašias baidykles, turin čias keliamečių vaikų pavidalą, vadindami jas Zlydni.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 183
Lietuvos rusinai pasakoja apie panašias baidykles, turinčias keliamečių vaikų pavidalą, vadindami jas Zlydni.
Narbutas rašė, kad Lietuvos rusinai pasakojo apie keliamečių vaikų pavidalo baidykles, vadintas Zlydni.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 184
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 183
Lietuvos rusinai pasakoja apie panašias baidykles, turinčias keliamečių vaikų pavidalą, vadindami jas Zlydni.
Lietuvos rusinai savo pasakojimuose taip pat mini Dolą (Dola), atitinkančią šią dievybę, kuri, kaip romėnų For tūna, būdama permaininga, vieniems būdavo gera, o kitiems - bloga.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 126
Lietuvos rusinai savo pasakojimuose taip pat mini Dolą (Dola), atitinkančią šią dievybę, kuri, kaip romėnų Fortūna, būdama permaininga, vieniems būdavo gera, o kitiems bloga.