Tautų Sąjunga

Santrauka

Tuo pat laiku, kai Tautų Sąjunga nusprendė (rugsėjo 20 d.) tarp Lietuvos ir Lenkijos sustabdyti karo veiksmus, nustatė demarkacijos liniją (Kerzono linija, 1919 gruodžio 8 d.) ir pasiuntė kontrolės komisiją, — lenkų kariuomenė peržengė tą liniją ir veržėsi į. Tautų Sąjunga norėjo, kad tas žmonių atsiklausimas būtų visai laisvas ir teisingas, todėl reikalavo, kad lenkų kariuomenė išsikraustytų iš okupuoto krašto ir kad ją pakeistų internacionaliniai, specialiai plebiscito reikalui sudaryti, pulkai.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Tuo pat laiku, kai Tautų Sąjunga nusprendė (rugsėjo 20 d.) tarp Lietuvos ir Lenkijos sustabdyti karo veiksmus, nustatė demarkacijos liniją (Kerzono linija, 1919 gruodžio 8 d.) ir pasiuntė kontrolės komisiją, — lenkų kariuomenė peržengė tą liniją ir veržėsi į.		c-003
t-002 Vos tik rytinio Pabaltijo erdvėje pasikeitė politinių jėgų santykiai, galutinai žlugo Versalio taikos (1919) ir tada pagimdytos Tautų Sąjungos sistema.		c-004
t-003 Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.		c-005
t-004 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą, nors didžiosios Vakarų valstybės dar negarantavo Lietuvos pripažinimo de jure.		c-006
t-005 Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, Tautų Sąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai dabar jau reikėjo sustabdyti tolesnį želigovskininkų judėjimą į Lietuvos teritoriją.		c-007
t-006 1921 m. vasarą Tautų Sąjungos Taryba priėmė rezoliuciją, pritariančią Himanso planui.		c-008
t-007 Galvanauskas, įsitikinęs, kad per Tautų Sąjungą ar Ambasadorių konferenciją Lietuva Klaipėdos negaus, nusistatė užimti kraštą jėga (anot A.		c-009
t-008 Dėl to 1927 m. spalio 15 d. Lietuva apskundė Lenkiją Tautų Sąjungos Tarybai ir situacija tapo ypač įtempta, nes Lietuva nebuvo atšaukusi karo padėties su Lenkija.		c-010
t-009 Lietuva ir Lenkija kaktomuša susidūrė Ženevoje, kur Sąjungos Taryboje gruodžio 10 dieną J.		c-011
t-010 Neutralumo politika ir Molotovo–Ribentropo paktas Griūvant Versalio sistemos postulatams, Tautų Sąjungai nebegarantuojant jos narių saugumo, trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai 1938 m. vasarą nutarė neleisti užsienio kariuomenėms kirsti jų.		c-012
t-011 SSRS 1940 metų ultimatumas ir sovietų okupacija Įsileidusi sovietų bazes Lietuva palaidojo viltis būti išrinkta į Tautų Sąjungos Tarybą.		c-013
t-012 Lenkai apskundė Lietuvą Tautų Sąjungai, kaltindami ją neutraliteto Rusijos ir Lenkijos kare sulaužymu.		c-014

Reikšmingi paminėjimai

c-003

Santrauka: Tautų Sąjunga papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Metai pirmosios komunistų, lygiai kaip ir beveik vėl pilni treji metai antros vokiečių okupacijos, žinoma, buvo tiesioginė išdava II-jo pasaulinio karo. Vos tik rytinio Pabaltijo erdvėje pasikeitė politinių jėgų santykiai, galutinai žlugo Versalio taikos (1919) ir tada pagimdytos Tautų Sąjungos sistema.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-004

Santrauka: Vos tik rytinio Pabaltijo erdvėje pasikeitė politinių jėgų santykiai, galutinai žlugo Versalio taikos (1919) ir tada pagimdytos Tautų Sąjungos sistema.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Metai pirmosios komunistų, lygiai kaip ir beveik vėl pilni treji metai antros vokiečių okupacijos, žinoma, buvo tiesioginė išdava II-jo pasaulinio karo. Vos tik rytinio Pabaltijo erdvėje pasikeitė politinių jėgų santykiai, galutinai žlugo Versalio taikos (1919) ir tada pagimdytos Tautų Sąjungos sistema. Lietuvai tie ketveri metai sudaro atskirą laikotarpį, pradžią gavusį Lietuvos ir Tarybų Sąjungos savitarpinės pagalbos paktu (1939.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Delegacija buvo instruktuota diskusijose dėl sienų remtis etnografiniu principu darant būtiniausias ekonomines korektyvas, gauti išėjimą į jūrą per Klaipėdą arba Liepoją, pabrėžti, kad Lietuvos sostinė yra Vilnius ir pasiekti, kad Lietuva būtų priimta į Tautų.