Santrauka

Trakų pilis.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Ordino patrankos buvo išmėgintos imant Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas panaudojo prieš Ordiną prie Marienverderio.c-001
t-002 Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino patrankų, anksčiau vokiečių išmėgintų imant Trakų pilį.c-002
t-003 Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link, į Trakų pilį.c-003
t-005 Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo tik į karo žygius.c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Ordino patrankos buvo išmėgintos imant Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas panaudojo prieš Ordiną prie Marienverderio.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jau Kestutis 1382 m. per Velykų šventes ataka­ vęs Jurbarko pilį, pasinaudodamas patrankų baterija. Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hatten­ šteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokie­ čių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino patrankų, anksčiau vokiečių išmėgintų imant Trakų pilį.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hatten­ šteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokie­ čių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link, į Trakų pilį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108

Puslapis 125

Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo tik į karo žygius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir­ gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš­ čiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me­ tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai