Santrauka
Trakų pilis.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Ordino patrankos buvo išmėgintos imant Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas panaudojo prieš Ordiną prie Marienverderio. | c-001 | |
| t-002 Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino patrankų, anksčiau vokiečių išmėgintų imant Trakų pilį. | c-002 | |
| t-003 Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link, į Trakų pilį. | c-003 | |
| t-005 Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo tik į karo žygius. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ordino patrankos buvo išmėgintos imant Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas panaudojo prieš Ordiną prie Marienverderio.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jau Kestutis 1382 m. per Velykų šventes ataka vęs Jurbarko pilį, pasinaudodamas patrankų baterija. Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hatten šteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokie čių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino patrankų, anksčiau vokiečių išmėgintų imant Trakų pilį.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hatten šteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokie čių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link, į Trakų pilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108
Puslapis 125
Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo tik į karo žygius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš čiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |