vieta

Trakų pilis

pilis

8 teiginiai6 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Trakų pilis.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Skirgaila pasirinko Trakų pilį nuolatine buveine ir iš jos vykdavo į mūšius ar malšinti maištaujančių kunigaikščių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Po to karalius, spiriamas karalystės reikalų, greitai išskubėjo į Lenkiją, Vilnių palikęs. Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir­ gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš­ čiais.
t-003aukstas

Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo tik į karo žygius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir­ gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš­ čiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me­ tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae.
t-005aukstas

Vokiečiai buvo išmėginę patrankas imdami Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas nukreipė prieš Ordiną prie Marienverderio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

per Velykų šventes ataka­\nvęs Jurbarko pilį, pasinaudodamas patrankų baterija. Tuo pat\nlaiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hatten­\nšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokie­\nčių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie\nMarienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną.
t-006aukstas

Ordino patrankos buvo išmėgintos imant Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas panaudojo prieš Ordiną prie Marienverderio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo pat\nlaiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hatten­\nšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokie­\nčių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie\nMarienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo\nkaruose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
t-002vidutinis

Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link, į Trakų pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dabartinė Vilnelės ir Vilijos san­ takos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kal­ ną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos. 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.
t-004vidutinis

Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link į Trakų pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dabartinė Vilnelės ir Vilijos san­ takos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kal­ ną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos. 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiš­ kės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vie­ nas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuoly­ nas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vil­ nios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 6 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Gyvenamoji vieta:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas