Skirgaila pasirinko Trakų pilį nuolatine buveine ir iš jos vykdavo į mūšius ar malšinti maištaujančių kunigaikščių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 131
Po to karalius, spiriamas karalystės reikalų, greitai išskubėjo į Lenkiją, Vilnių palikęs. Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikščiais.
Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link, į Trakų pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 124-125
Dabartinė Vilnelės ir Vilijos santakos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kalną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos. 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiškės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vienas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.
Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo tik į karo žygius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 131
Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skirgailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikščiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 metais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Trocensis, bet niekur nėra Dux Lithuaniae.
Iš Kreivosios pilies vienas pagrindinių kelių vedė vakarų link į Trakų pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 124-125
Dabartinė Vilnelės ir Vilijos santakos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kalną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos. 5 Lukiškės pavadintos nuo lietuviškų žodžių laukas ir kišas, kadangi Lukiškės yra prie Vilijos upės, tad ta vie- 108 ## Puslapis 125 Il KNYGA Iš Kreivosios pilies vedė dar du pagrindiniai keliai: vienas - vakarų link, į Trakų pilį, palei kurį smėlingoj žemėj stovėjo nedidelė medinė bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, buvę Goštauto rūmai, o kitas ėjo pietų linkui, už rusų vienuolyno šakojosi į tris siauresnius: į pilis - Garteno, arba Gardino, Lydos ir Medininkų. Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką.
Vokiečiai buvo išmėginę patrankas imdami Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas nukreipė prieš Ordiną prie Marienverderio.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 272
per Velykų šventes atakavęs Jurbarko pilį, pasinaudodamas patrankų baterija. Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokiečių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną.
Ordino patrankos buvo išmėgintos imant Trakų pilį, o 1384 m. Jogaila jas panaudojo prieš Ordiną prie Marienverderio.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 272
Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokiečių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino patrankų, anksčiau vokiečių išmėgintų imant Trakų pilį.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 272
Tuo pat laiku ir Jogaila gavo iš Ordino maršalkos Kuno von Hattenšteino dovanų keletą patrankų, kurios anksčiau buvo pačių vokiečių išmėgintos imant Trakų pilį, o Jogaila 1384 m. mūšyje prie Marienverderio nukreipė jas prieš patį Ordiną. Vytautas savo karuose taip pat naudojo parako ginklus ir patrankas.
Senojoje Trakų pilyje virš didžiųjų vartų anksčiau buvo akmenyje iškaltas kryžius skyde.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 409
MITOLOGIJOS PABAIGA. 13 13 Seniau tokio vaizdo kryžius skyde, iškaltas iš akmens, buvo senojoje Trakų pilyje, viršum didžiųjų vartų. Tai žinios iš Trakų pilies tyrimų, pasiųstų į Pulavus, kurias surinko kažkuris iš buvusio Vilniaus universiteto narių; mačiau su piešiniais, kuriuos darė asmuo, suteikęs mums tą žinią.