Santrauka

Kai imperatorius (Romos karalius) pranešė, jog esąs parengęs du vainikus (Vytautui ir jo žmonai), lenkams pavyko įtikinti popiežių Martyną V, kad jis sulaikytų Vytauto vainikavimą.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Popiežius Martynas V 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.c-001
t-002 Popiežius Martynas V 1421 m. rugsėjo 11 d. bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.c-002
t-003 Martyno V valdymo laikotarpis 1417–1431 m. sutapo su Vytauto įsigalėjimu Lietuvos bažnytiniame gyvenime.c-003
t-004 Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir 1424 m. parėmė jo žygius prieš totorius.c-004
t-005 Popiežius Martynas V galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.c-005
t-007 Taip pat po­ piežius Martynas V galutinai patvirtino ir Žemaičių vyskupiją.c-007
t-008 Vytautas ir Jogaila, kovodami prieš Breslavo sprendimą, siekė iškelti Ordinui bylą pas popiežių Martyną V.c-008
t-010 Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.c-010
t-011 Popiežius Martynas V draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.c-011
t-012 Popiežius Martynas V paragino imperatorių Zigmantą rūpintis Jogailos išlaisvinimu.c-012

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Popiežius Martynas V 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Konstanci­ jos susirikimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globė­ ju, nes šias vyskupijas Livonijos Ordinas, savo nepasotinama po­ litika, dažnai nuskriausdavo. Popiežius Martynas V, Konstan­ cijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417. V. 13) savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai, pavesdamas jiems kurti bažnyčias, lengvinti kuni­ gams žmonių krikštijimą, globoti kunigiją ir tikinčiuosius, ginti tikėjimą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Popiežius Martynas V 1421 m. rugsėjo 11 d. bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Popiežius Martynas V, išklausęs Vytauto ir paties Žemaičių vysk. Motiejaus nusiskundimų, atsiuntė bulę „Mirabilis Deus” (1421. IX. 11^1 ), kuria patvirtino savarankiš­ ką Žemaičių Vyskupiją.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Martyno V valdymo laikotarpis 1417–1431 m. sutapo su Vytauto įsigalėjimu Lietuvos bažnytiniame gyvenime.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tačiau visi žymesni Vytauto žygiai, ku­ rie lietė bažnytinį Lietuvos gyvenimą, buvo surišti su popiežium Martynu V, kadangi su juo pasibaigė Vak. Bažnyčios schizma ir jo valdymo laikotarpis (1417—1431) supuolė su Vytauto įsi­ galėjimu. Vytautas vedė su juo labai plačią korespondenciją vi­ sais svarbiausiais Lietuvos krikšto klausimais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir 1424 m. parėmė jo žygius prieš totorius.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Martynas V pa­ skyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose ir Livonijos vyskupijų globėju, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir apgynė ją nuo Rygos arkivyskupo pretenzijų, parėmė Vytauto žygius prieš totorius, uždedamas kunigijai kontribuciją (1424) tiems reikalams, leido kurti Kamienco vyskupiją, suteikė indulgencijų jam ir jo pata­ rėjams. Iš kitos pusės, Martynas V dėl kai kurių dalykų Vy­ tautui ir nepritarė; jis neaprobavo Vytauto sumanymo suvie­ nyti abi Bažnyčias, nesutiko įkurti atskiros Lietuvai metropoli­ jos, draudė Vytautui remti husitus, nepritarė Vytauto karūna­ cijai. Taigi Vytautas turėjo su Martynu V gerų ir blogų santy­ kių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Popiežius Martynas V galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš Žemaičių krašto ir dalies Sūdavijos (Užnemunio) Vytautas įkūrė Žemaičių seniūniją, ku­ ri gavo lygias teises su Lietuvos vaivadijomis. Taip pat po­ piežius Martynas V galutinai patvirtino ir Žemaičių vyskupiją. Taigi šito Lietuvos krašto reikalai buvo visiškai sutvarkyti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Popiežius Martynas V 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Konstanci­ jos susirikimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globė­ ju, nes šias vyskupijas Livonijos Ordinas, savo nepasotinama po­ litika, dažnai nuskriausdavo. Popiežius Martynas V, Konstan­ cijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417. V. 13) savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai, pavesdamas jiems kurti bažnyčias, lengvinti kuni­ gams žmonių krikštijimą, globoti kunigiją ir tikinčiuosius, ginti tikėjimą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Taip pat po­ piežius Martynas V galutinai patvirtino ir Žemaičių vyskupiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš Žemaičių krašto ir dalies Sūdavijos (Užnemunio) Vytautas įkūrė Žemaičių seniūniją, ku­ ri gavo lygias teises su Lietuvos vaivadijomis. Taip pat po­ piežius Martynas V galutinai patvirtino ir Žemaičių vyskupiją. Taigi šito Lietuvos krašto reikalai buvo visiškai sutvarkyti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Vytautas ir Jogaila, kovodami prieš Breslavo sprendimą, siekė iškelti Ordinui bylą pas popiežių Martyną V.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Maža to. Vytautas su Jogaila išvien kovodami prieš Breslavo sprendimą, pasistengė iškelt Ordinui bylą ir pas popiežių Martyną V. Ordinas norėjo tam užbėgti už akių, bet pasivėlavo. Galų gale prieita prie išva­ dos, kad teisingiausiai gali išspręsti ginčą tik ginklas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-010

Santrauka: Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kišdamasis į Čekijos reikalus ir tuo erzindamas imperatorių, Vytautas oficialiai savo nusistatymą grindė pastangomis sutaikyti husitus su Roma. Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų. Popiežius skatino Gniezno arkivyskupą ir kitus vyskupus imtis žygio, kad jie Lietuvos kunigaikštį — net bažnytinėmis bausmėmis grasindami — kaip nors nuo « heretikų » čekų atitrauktų^18.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-011

Santrauka: Popiežius Martynas V draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nepadėjo šiuo atžvilgiu nei popiežiaus Martyno V draudimas liautis kišusis į lenkų ir lietuvių reikalus83; nei ištvermingas lenkų 83 Popiežius Martynas V 1428 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-012

Santrauka: Popiežius Martynas V paragino imperatorių Zigmantą rūpintis Jogailos išlaisvinimu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čia ener­ gingai reiškėsi popiežius Martynas V. Jis net imperatorių Zig­ mantą paragino rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats asme­ niškai savo autoritetu didžiai prie to prisidėjo5. Buvo nuveikta 3 Stryjkowski, Ks.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai