Santrauka

Kai imperatorius (Romos karalius) pranešė, jog esąs parengęs du vainikus (Vytautui ir jo žmonai), lenkams pavyko įtikinti popiežių Martyną V, kad jis sulaikytų Vytauto vainikavimą.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Popiežius Martynas V galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.
t-002 Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir parėmė Vytauto žygius prieš totorius.
t-003 Popiežius Martynas V draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.
t-004 Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.
t-005 Popiežius Martynas V paragino imperatorių Zigmantą rūpintis Jogailos išlaisvinimu.
t-006 Popiežiui Martynui V Vytautas ir Jogaila pateikė bylą prieš Ordiną, kovodami prieš Breslavo sprendimą.
t-007 Popiežius Martynas V 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.
t-008 Popiežius Martynas V galutinai patvirtino Žemaičių vyskupiją.
t-009 Popiežius Martynas V draudė kištis į lenkų ir lietuvių reikalus.
t-010 Martynas V paskyrė Vytautą vikaru Rusijos kraštuose, patvirtino Žemaičių vyskupiją ir 1424 m. parėmė jo žygius prieš totorius.
t-011 Martyno V valdymo laikotarpis 1417–1431 m. sutapo su Vytauto įsigalėjimu Lietuvos bažnytiniame gyvenime.
t-012 Popiežius Martynas V 1417 m. gegužės 13 d. paskyrė Vytautą ir Jogailą savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai.
t-013 Vytautas ir Jogaila siekė iškelti Ordino bylą popiežiui Martynui V, kovodami prieš Breslavo sprendimą.
t-014 Popiežius Martynas V 1421 m. rugsėjo 11 d. bule „Mirabilis Deus“ patvirtino savarankišką Žemaičių vyskupiją.

Ryšiai