Didysis Naugardas

Santrauka

Naugardu (Pskovą valdė buvęs Gardino kunigaikštis Dovydas, o D. Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Naugardo miestų respublikas. Naugardą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Didysis Naugardas kurį laiką buvo pasidavęs Lietuvos įtakai, o jį valdė Gedimino sūnus Narimantas.		c-001
t-002 Algirdo įtaka šiaurėje siekė Didžiojo Naugardo miesto respubliką.		c-002
t-003 1428 m. Vytautas surengė paskutinį savo žygį į Didįjį Naugardą ir paėmė iš jo 10 000 rublių kontribuciją.		c-003
t-004 Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Didysis Naugardas buvo paliktas Maskvos įtakoje.		c-004
t-005 Jonas III po antrojo žygio 1479 m. prijungė Didįjį Naugardą prie Maskvos.		c-005
t-007 Mindaugas Didžiajame Naugarde sudarė sąjungą su Aleksandru Nevskiu.		c-007
t-008 Algirdas ir Maskvos kunigaikštis siekė išplėsti savo įtaką Didžiajame Naugarde, Pskove, Smolenske ir Tverėje.		c-008
t-009 Didysis Naugardas netrukus išslydo iš Vytauto įtakos.		c-009
t-010 1407 m. Vytautas susitaikė su Didžiuoju Naugardu ir grąžino ten sau ištikimą Lengvenį Algirdaitį.		c-010
t-011 Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).		c-011
t-012 Lucko suvažiavime dalyvavo Didžiojo Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai.		c-012
t-013 Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.		c-013
t-014 Vytautas sutvarkė reikalus su Didžiuoju Naugardu ir Maskva, kaip anksčiau buvo padaręs Smolenske.		c-014
t-015 1428 m. Naugardas ir Porchovas sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.		c-015
t-016 Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).		c-016
t-017 Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.		c-017
t-018 Į Vilnių pasiųsti Didžiojo Naugardo bojarinai sudarė su Švitrigaila sutartį dėl saugumo ir prekybos laisvės.		c-018

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Didysis Naugardas kurį laiką buvo pasidavęs Lietuvos įtakai, o jį valdė Gedimino sūnus Narimantas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kurį laiką Lietu- vos įtakai buvo pasidavęs net Pskovas su D. Naugardu (Pskovą valdė buvęs Gardino kunigaikštis Dovydas, o D. Naugardą — Gedimino sūnus Narimantas).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Algirdo įtaka šiaurėje siekė Didžiojo Naugardo miesto respubliką.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Nau- gardo miestų respublikas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1428 m. Vytautas surengė paskutinį savo žygį į Didįjį Naugardą ir paėmė iš jo 10 000 rublių kontribuciją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pagaliau 1428 m. Vytautas suruošė paskutinį savo žygį į tolimąjį D. Naugardą. Iš jo buvo paimta net 10.000 rublių kontribucijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Didysis Naugardas buvo paliktas Maskvos įtakoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie- tuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Jonas III po antrojo žygio 1479 m. prijungė Didįjį Naugardą prie Maskvos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi- duoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko- vas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos. Tuo būdu žuvo galingoji D. Naugardo respublika.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Mindaugas Didžiajame Naugarde sudarė sąjungą su Aleksandru Nevskiu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Padaręs sąjungą su Aleksandru Nevskiu (Didž. Naugarde)^183 , drauge su Treniota, Mindaugas išžygiavo Livonijon ir nesėkmingai puolė Cesio (Wendeno) pilį. Prie žygio nepasisekimo prisidėjo tai, kad iš Naugardo neatėjo laiku prieš kryžiuočius žadė­ toji kariuomenė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Algirdas ir Maskvos kunigaikštis siekė išplėsti savo įtaką Didžiajame Naugarde, Pskove, Smolenske ir Tverėje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kiekvienas iš veiklių varžovų, norėdamas nurungti konkurentą, stengėsi išplėsti savo įtaką Pskove, Didž. Naugarde, Smolenske ir Tvėrėje. Ir Algirdas, ir Maskvos kunigaikštis tuo pačiu laiku dėjo stiprių pastangų atnaujinti arba išlaikyti savo valstybės ribose arkivyskupo-metropolito sostą graikų tikėjimo gyventojams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Didysis Naugardas netrukus išslydo iš Vytauto įtakos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Didysis Naugardas netrukus išslydo iš Vytauto įtakos. Per «amžinąją taiką» (1398) su vokiečių ordinu, Kęstutai­ tis buvo aną žymiąją respubliką prisiskyręs savo politikos sferon, bet po Vorsloos turėjo laikinai atsisakyti savo politinių siekimų, duodamas formalų pažadą^45.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: 1407 m. Vytautas susitaikė su Didžiuoju Naugardu ir grąžino ten sau ištikimą Lengvenį Algirdaitį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dar tebevykstant Maskvos žygiams, Vytautas 1407 m. susi­ taikė su Didžiuoju Naugardu, kur, pačios respublikos prašymu, Vytautas grąžino sau ištikimą Lengvenį Algirdaitį^60. Nors Salyno ir Raciąžo aktais Pskovas buvo buvęs garantuotas ordino įtakai, Vytautas su Pskovu 1409 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Grįžimas namo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – pajungiami Pskovas (1426 m.) ir Didysis Naugardas (1428 m.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Lucko suvažiavime dalyvavo Didžiojo Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš- čiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da- nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi- mas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Vytautas sutvarkė reikalus su Didžiuoju Naugardu ir Maskva, kaip anksčiau buvo padaręs Smolenske.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Sutvarkė reikalus su Smo­ lensku, kuriame irgi paliko savo vietininkus. Tą padarė ir su Didž. Naugardu ir Maskva. Teko dabar jam ir naujų Rusijos žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: 1428 m. Naugardas ir Porchovas sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Naugardo ir Por­ chovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10.000 rublių kontribucijos (1428). Kontribucijos ir bausmės bu­ vo imamos ir nuo nepaklusnių bei atkritusių rusų kunigaikščių, kurių žemės vėl būdavo užkariaujamos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas turėjo patrankų ir savo žygiuose į Pskovą (1426) bei Naugardą (1428). Žymiausia jų buvo Halka, kurią veždavo 20 porų arklių prieš piet ir tiek pat po piet. Mykolas Brenšteinas^1 ), remdamasis įvairiomis kroniko­ mis, mano, kad Vytauto amžiaus gale lietuvių artilerija buvo jau nemenka ir kad to amato lietuviai išmokę iš kryžiuočiu; iš jų retais atsitikimais gaudavę ir patranką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Pskovas ir Didysis Naugardas anksčiau už Vilnių virto tankiai gyvenamomis ir turtingesnėmis gyvenvietėmis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse. Anksčiau už Vilnių įkurti, tinkami prekybai, jie greičiau virto tankiai gyvenamomis ir tur­ tingesnėmis gyvenvietėmis. Įsikūrusių toliau šiaurėje mongolų antpuoliai jų ne tik nepalietė taip, kaip visos Rusios, bet ir nelei­ do įsigalėti jokiems smulkiems kunigaikščiams, valdžiusiems sa­ vo teritorijas, išsekintiems tarpusavio vaidų ir totorių atakų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Į Vilnių pasiųsti Didžiojo Naugardo bojarinai sudarė su Švitrigaila sutartį dėl saugumo ir prekybos laisvės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir­ momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga­ rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai