Santrauka
Naugardu (Pskovą valdė buvęs Gardino kunigaikštis Dovydas, o D. Algirdo įtaka šiaurėje siekė net Pskovo ir D.Naugardo miestų respublikas. Naugardą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1449 m. Kazimieras sutiko, kad Pskovas su Didžiuoju Naugardu liktų Maskvos įtakoje, o Tverė - Lietuvos įtakoje. |
| t-002 1428 m. Vytautas surengė paskutinį savo žygį į Didįjį Naugardą ir paėmė iš jo 10 000 rublių kontribuciją. |
| t-003 Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Didysis Naugardas buvo paliktas Maskvos įtakoje. |
| t-004 1428 m. Naugardo ir Porchovo miestai, nebenorėdami kariauti, sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją. |
| t-005 Pskovas ir Didysis Naugardas buvo įkurti anksčiau už Vilnių ir greičiau virto tankiai gyvenamomis bei turtingesnėmis gyvenvietėmis. |
| t-006 Mindaugas Didžiajame Naugarde sudarė sąjungą su Aleksandru Nevskiu. |
| t-007 1428 m. Naugardas ir Porchovas sumokėjo Vytautui 10 000 rublių kontribuciją. |
| t-008 Didžiojo Naugardo bojarinai Ivanas Jermoliničius ir Chariničius Vilniuje sudarė su Švitrigaila sutartį dėl saugumo ir prekybos laisvės. |
| t-009 Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus. |
| t-010 Vytautas sutvarkė reikalus su Didžiuoju Naugardu ir Maskva, kaip anksčiau buvo padaręs Smolenske. |
| t-011 Didžiojo Naugardo bojarinai Ivanas Jermoliničius ir Chariničius Vilniuje sudarė su Švitrigaila saugumo ir prekybos laisvės sutartį. |
| t-012 Pskovas ir Didysis Naugardas buvo įkurti anksčiau už Vilnių ir greičiau virto tankiai gyvenamomis bei turtingesnėmis gyvenvietėmis. |
| t-013 1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino sutartį, o Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu. |
| t-014 Algirdo įtaka šiaurėje siekė Didžiojo Naugardo miesto respubliką. |
| t-015 Algirdas ir Maskvos kunigaikštis siekė išplėsti savo įtaką Didžiajame Naugarde, Pskove, Smolenske ir Tverėje. |
| t-016 1407 m. Vytautas susitaikė su Didžiuoju Naugardu ir grąžino ten sau ištikimą Lengvenį Algirdaitį. |
| t-017 Vytautas turėjo patrankų per 1426 m. žygį į Pskovą ir 1428 m. žygį į Naugardą. |
| t-018 Didysis Naugardas netrukus išslydo iš Vytauto įtakos. |
| t-019 Vytautas 1428 m. pajungė Didįjį Naugardą tikrindamas rytinius Lietuvos valstybės pakraščius. |
| t-020 Vytautas turėjo patrankų per 1426 m. žygį į Pskovą ir 1428 m. žygį į Naugardą. |
| t-021 Lietuvos metraštis vaizduoja, kad naugardiečiai pagerbė Sofiją ir Joną Algimantaitį ir nulydėjo juos į Maskvą pas Vasilijų Dimitrijevičių. |
| t-022 Narbutas rašo, kad iki vikingų atsikraustymo į Didįjį Naugardą Biarmija palaikė ryšius su Naugardo slavais, bet sudarė atskirą valstybę. |
| t-023 Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos. |
| t-024 Vilnius, regis, dar Gediminui valdant, ėmė darytis jau ga nėtinai svarbiu prekybos centru; Lietuvoje ligi šiol yra išli kusių svarbių jo privilegijų Rygos pirkliams pėdsakų; ir be Rygos buvę sąjungoje su juo ir kurį laiką jam priklausę Psko vas bei Naugardas. |
Ryšiai
- Buvo žygio kryptis: Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)