t-017aukstas
Vilniaus katedra sudegė 1399 metais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Ta\nda Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą,\nbet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.
vieta
Vilniaus katedra
24 teiginiai22 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Tada Zigmanto Augusto motina, karalienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas. Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
t-001vidutinis
1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vys kupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pa reigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vysku piją20.
t-002vidutinis
Vilniaus katedros fasado skulptūros, sukurtos 1784–1787 m., žymėjo baroko epochos Lietuvoje pabaigos ribą.
Įrodymai (1)
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado \nskulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko \ndvasia.
t-003vidutinis
Žygimanto Augusto žmona Elžbieta mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje šalia karaliaus Aleksandro.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS\n29 to Augusto 1543 metais, numirė Vil-\nElžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota kated-\nliaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia ka-\nnando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro.\n272\n\n## Puslapis 289\n\nIV KNYGA\nPakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš\nteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš\nlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio\natrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.
t-004vidutinis
1522 m. Vilniaus vyskupas Jonas prie Vilniaus katedros įkūrė penktąją scholastiko prelatūrą Katedros mokyklai išlaikyti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap žiūrėti Vilniaus universiteto biblio tekoje. 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.
t-005vidutinis
Vilniaus katedroje italų meistrai iš brangaus marmuro pastatė Elžbietos ir Barboros antkapius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno sios Katedros griuvėsiuose.
Papildoma informacija
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Buvo pastatyta:
Provenansas