Santrauka

Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Tada Zigmanto Augusto motina, karalienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas. Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra.
t-002 Vilniaus katedros fasado skulptūros, sukurtos 1784–1787 m., žymėjo baroko epochos Lietuvoje pabaigos ribą.
t-003 Žygimanto Augusto žmona Elžbieta mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje šalia karaliaus Aleksandro.
t-004 1522 m. Vilniaus vyskupas Jonas prie Vilniaus katedros įkūrė penktąją scholastiko prelatūrą Katedros mokyklai išlaikyti.
t-005 Vilniaus katedroje italų meistrai iš brangaus marmuro pastatė Elžbietos ir Barboros antkapius.
t-006 Užbaigta Vilniaus katedra buvo pašventinta Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo titulais.
t-007 Didysis kunigaikštis didino Vilniaus katedros lobius ir 1396 m. jos kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą.
t-008 Vilniaus vyskupas Povilas užkirto kelią karaliui ir privertė jį pasukti į katalikų katedrą.
t-009 Didžiojo valdovo palaikai buvo pervežti į Vilnių ir palaidoti Vilniaus katedros rūsyje po Šv. Mykolo Arkangelo altoriumi.
t-010 1396 m. Vytautas, Jogailai sutikus, Vilniaus katedros kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies.
t-011 Vilniaus katedroje karalienė Bona altoriaus vietoje pastatė marmurinį paminklą, kuris žuvo per 1610 m. katedros gaisrą.
t-012 Pranešime apie Vilniaus gaisrą teigta, kad sudegė Vilniaus katedra ir karaliaus iždas su turtais bei brangenybėmis.
t-013 1522 m. prie Vilniaus katedros įkurta scholastiko prelatūra, kurios pareiga buvo išlaikyti Katedros mokyklą.
t-014 Vilniaus kapitulos archyve buvo sutartis su Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo per penkerius metus nuo 1536 m.
t-015 XVIII a. senosios Katedros griuvėsiuose pražuvo Elžbietos ir Barboros antkapiai.
t-016 Elžbieta, ištekinta už Žygimanto Augusto, mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje.
t-017 Vilniaus katedra sudegė 1399 metais.
t-018 Jogaila Vladislovas buvo Vilniaus katedros fundatorius.
t-019 Vilniaus katedrai pamatai buvo padėti kartu su Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčiomis.
t-020 Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.
t-021 Pasak Narbuto perteikiamo Strijkovskio, Vilniaus katedroje po didžiuoju altoriumi buvo koplyčia, kur laikytos gyvatės.
t-022 Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.

Ryšiai