Vilniaus katedra

Santrauka

Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Tada Zigmanto Augusto motina, karalienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas. Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Didžiojo valdovo palaikai buvo pervežti į Vilnių ir palaidoti Vilniaus katedros rūsyje po Šv. Mykolo Arkangelo altoriumi.		c-001
t-002 Vilniaus katedroje karalienė Bona altoriaus vietoje pastatė marmurinį paminklą, kuris žuvo per 1610 m. katedros gaisrą.		c-002
t-003 Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.		c-003
t-004 Vilniaus katedrai pamatai buvo padėti kartu su Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčiomis.		c-004
t-005 Užbaigta Vilniaus katedra buvo pašventinta Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo titulais.		c-005
t-006 Vilniaus katedra sudegė 1399 metais.		c-006
t-007 Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.		c-007
t-008 Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia priskiriama europinės reikšmės kūriniams.		c-008
t-009 1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra.		c-009
t-010 Didysis kunigaikštis didino Vilniaus katedros lobius ir 1396 m. jos kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą.		c-010
t-011 Vilniaus kapitulos archyve buvo sutartis su mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo.		c-011
t-012 1522 m. prie Vilniaus katedros įkurta scholastiko prelatūra, kurios pareiga buvo išlaikyti Katedros mokyklą.		c-012
t-013 Elžbieta, ištekinta už Žygimanto Augusto, mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje.		c-013
t-014 XVIII a. senosios Katedros griuvėsiuose pražuvo Elžbietos ir Barboros antkapiai.		c-014
t-015 Vilniaus vyskupas Povilas užkirto kelią karaliui ir privertė jį pasukti į katalikų katedrą.		c-015

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Didžiojo valdovo palaikai buvo pervežti į Vilnių ir palaidoti Vilniaus katedros rūsyje po Šv. Mykolo Arkangelo altoriumi.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 die- nas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Mykolo Arkangelo altorium.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vilniaus katedroje karalienė Bona altoriaus vietoje pastatė marmurinį paminklą, kuris žuvo per 1610 m. katedros gaisrą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tada Zigmanto Augusto motina, ka- ralienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro. Tik 1853 m. grafas E. Tiškevičius toje vietoje, kur turėjo būti senasis šv. Mykolo altorius, pastatė naują paminklą; tai marmurinė lenta su atkartotu karalienės Bonos užrašu ir nauju prie- rašu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Vilniaus katedrai pamatai buvo padėti kartu su Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčiomis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be esančių jau Vilniuje nuo seniau šv. Mikalojaus, šv. Petro ir šv. Panelės bažnyčių, dabar buvo padė­ ti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. Martyno bei šv. Jono baž­ nyčioms* 2).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Užbaigta Vilniaus katedra buvo pašventinta Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo titulais.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vilniaus katedra sudegė 1399 metais.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Ta­ da Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą, bet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia priskiriama europinės reikšmės kūriniams.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sukurti europinės reikšmės kūriniai: Vilniaus katedros Šv. Kazimie- ro koplyčia, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia ar Pažaislio vienuolyno ansamblis prie Kauno.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: 1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ne­ paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me­ tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku­ rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad­ vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies­ tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vys­ kupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pa­ reigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vysku­ piją20.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Didysis kunigaikštis didino Vilniaus katedros lobius ir 1396 m. jos kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­ kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­ bių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­ mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Vilniaus kapitulos archyve buvo sutartis su mūrijimo meistru Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku­ po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios per- mūrijimo per penkerius metus, pra­ dėjus nuo 1536 metų. Bernardas, be buto, gavo paskirtą atlyginimą po 20 lietuviškų grašių grynais kas savai­ tę sau ir tarnui ir kasmet po 100 rau­ donųjų vengriškų auks.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: 1522 m. prie Vilniaus katedros įkurta scholastiko prelatūra, kurios pareiga buvo išlaikyti Katedros mokyklą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

270

Puslapis 287

IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš­ augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo­ kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu­ vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Elžbieta, ištekinta už Žygimanto Augusto, mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė Vil- Elžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota kated- liaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia ka- nando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro. 272

Puslapis 289

IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: XVIII a. senosios Katedros griuvėsiuose pražuvo Elžbietos ir Barboros antkapiai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose. Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vil­ niuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gy­ vai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Vilniaus vyskupas Povilas užkirto kelią karaliui ir privertė jį pasukti į katalikų katedrą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku­ pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon­ tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide­ lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo pro­ tėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į ka­ tedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri ta­ ve pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!” Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino kara­ lių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai