Santrauka
Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Tada Zigmanto Augusto motina, karalienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas. Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra. |
| t-002 Vilniaus katedros fasado skulptūros, sukurtos 1784–1787 m., žymėjo baroko epochos Lietuvoje pabaigos ribą. |
| t-003 Žygimanto Augusto žmona Elžbieta mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje šalia karaliaus Aleksandro. |
| t-004 1522 m. Vilniaus vyskupas Jonas prie Vilniaus katedros įkūrė penktąją scholastiko prelatūrą Katedros mokyklai išlaikyti. |
| t-005 Vilniaus katedroje italų meistrai iš brangaus marmuro pastatė Elžbietos ir Barboros antkapius. |
| t-006 Užbaigta Vilniaus katedra buvo pašventinta Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo titulais. |
| t-007 Didysis kunigaikštis didino Vilniaus katedros lobius ir 1396 m. jos kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą. |
| t-008 Vilniaus vyskupas Povilas užkirto kelią karaliui ir privertė jį pasukti į katalikų katedrą. |
| t-009 Didžiojo valdovo palaikai buvo pervežti į Vilnių ir palaidoti Vilniaus katedros rūsyje po Šv. Mykolo Arkangelo altoriumi. |
| t-010 1396 m. Vytautas, Jogailai sutikus, Vilniaus katedros kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies. |
| t-011 Vilniaus katedroje karalienė Bona altoriaus vietoje pastatė marmurinį paminklą, kuris žuvo per 1610 m. katedros gaisrą. |
| t-012 Pranešime apie Vilniaus gaisrą teigta, kad sudegė Vilniaus katedra ir karaliaus iždas su turtais bei brangenybėmis. |
| t-013 1522 m. prie Vilniaus katedros įkurta scholastiko prelatūra, kurios pareiga buvo išlaikyti Katedros mokyklą. |
| t-014 Vilniaus kapitulos archyve buvo sutartis su Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo per penkerius metus nuo 1536 m. |
| t-015 XVIII a. senosios Katedros griuvėsiuose pražuvo Elžbietos ir Barboros antkapiai. |
| t-016 Elžbieta, ištekinta už Žygimanto Augusto, mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje. |
| t-017 Vilniaus katedra sudegė 1399 metais. |
| t-018 Jogaila Vladislovas buvo Vilniaus katedros fundatorius. |
| t-019 Vilniaus katedrai pamatai buvo padėti kartu su Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčiomis. |
| t-020 Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. |
| t-021 Pasak Narbuto perteikiamo Strijkovskio, Vilniaus katedroje po didžiuoju altoriumi buvo koplyčia, kur laikytos gyvatės. |
| t-022 Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro. |
Ryšiai
- Buvo pastatyta: Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)