1389 m. Vilniaus bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, buvo pripažinta katedra.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 133
Nepaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 metams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, kurios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jadvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina miestu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. O vyskupas Andrius, Dobrogosto atleistas iš Cereto ganytojo pareigų, gavo popiežiaus patvirtinimą perimti Vilniaus vyskupiją20.
Vilniaus katedros fasado skulptūros, sukurtos 1784–1787 m., žymėjo baroko epochos Lietuvoje pabaigos ribą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 82
Nuo 1586 m. Nesvyžiaus jėzuitų bažnyčios iki Vilniaus katedros fasado skulptūrų, sukurtų 1784–1787 m. du šimtus metų Lietuva gyveno baroko dvasia.
Žygimanto Augusto žmona Elžbieta mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje šalia karaliaus Aleksandro.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro. 272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.
1522 m. Vilniaus vyskupas Jonas prie Vilniaus katedros įkūrė penktąją scholastiko prelatūrą Katedros mokyklai išlaikyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 286-287
Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima apžiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje. 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius išaugo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mokyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustuvė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.
Vilniaus katedroje italų meistrai iš brangaus marmuro pastatė Elžbietos ir Barboros antkapius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 291-292
— • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose.
Užbaigta Vilniaus katedra buvo pašventinta Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo titulais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 119
Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo.
Didysis kunigaikštis didino Vilniaus katedros lobius ir 1396 m. jos kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo laikydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lobių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadinamą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p.
Vilniaus vyskupas Povilas užkirto kelią karaliui ir privertė jį pasukti į katalikų katedrą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 300
Apie tai sužinojęs Vilniaus vyskupas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pontifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo didelis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo protėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į katedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri tave pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!" Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino karalių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.
Didžiojo valdovo palaikai buvo pervežti į Vilnių ir palaidoti Vilniaus katedros rūsyje po Šv. Mykolo Arkangelo altoriumi.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 160
Didžiojo valdovo lavonas buvo laikomas 8 dienas gimtojoje pilyje; paskui jis buvo pervežtas į Vilnių ir palaidotas katedros rūsyje, po šv. Mykolo Arkangelo altorium.
1396 m. Vytautas, Jogailai sutikus, Vilniaus katedros kapitulai dovanojo Cudzeniškių valdą netoli Medininkų pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 156
Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo laikydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lobių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadinamą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p.
Vilniaus katedroje karalienė Bona altoriaus vietoje pastatė marmurinį paminklą, kuris žuvo per 1610 m. katedros gaisrą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 160
Tada Zigmanto Augusto motina, karalienė Bona, altoriaus vietoje buvo pastačiusi marmurinį paminklą; bet kai 1610 m. apdegė katedra, žuvo ir šis paminklas.
Pranešime apie Vilniaus gaisrą teigta, kad sudegė Vilniaus katedra ir karaliaus iždas su turtais bei brangenybėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 184-185
Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra žinomas). Copia Minen wilgen Horsam mit gantzer Stedicheit tonoren Ersame lene Her Mester Wetet dat ik enen Dener gesant kadde tor Vylle vnd ke seckt tidunge dat de stat tor Vylle altomale vorkrant sy vnd de dom de is ok vorkrant vnd des Königes Kemenade (Scklosz-Gewölke, Sckatz-Kammer) de is vorkrannt mit alle dėmė sckatte vnd Kleynoede dat darynne was ok so sint dėmė Könige Vitoweten vorkrant Xj Hyngeste Sunder ander Perde vnd ander Quek (Viek) in eyme stalle vnd vte dėmė stalle dar was dat vner ute gekomen vnd des Königes Hofdar selnest tor Vylle de is ok altomale vorkrant vnd vėlė ---- • ---- 168 ## Puslapis 185 Il KNYGA Kopija Pirmiausia, Jūsų Malonybe Pone Magistrė, būdamas nuolankus ir ištikimai tarnystę Jums eidamas, pranešu, kad buvau pasiuntęs tarną į Vilnių, o pastarasis man atnešė žinią, jog Vilniaus miestas visiškai sudegė; katedra ir karaliaus iždas su visais jame buvusiais turtais bei brangenybėmis irgi sudegė. Be to, dar (dėmė Könige) sudegė Vytauto vienuolika eržilų, be kitų žirgų ir gyvulių arklidėse, kur būtent užsiplieskė ugnis.
1522 m. prie Vilniaus katedros įkurta scholastiko prelatūra, kurios pareiga buvo išlaikyti Katedros mokyklą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 286-287
Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima apžiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje. 270 ## Puslapis 287 IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius išaugo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mokyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustuvė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.
Vilniaus kapitulos archyve buvo sutartis su Bernardu Zanobijumi dėl Šv. Stanislovo katedros permūrijimo per penkerius metus nuo 1536 m.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 282
287. 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vyskupo sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios permūrijimo per penkerius metus, pradėjus nuo 1536 metų.
XVIII a. senosios Katedros griuvėsiuose pražuvo Elžbietos ir Barboros antkapiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 292
Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius karaliaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažnyčioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo senosios Katedros griuvėsiuose. Dažnas Žygimanto Augusto, jo palydos, svetimšalių pasiuntinių ir didikų buvojimas Vilniuje, tvarkingesnių, net puikių pastatų statymas vertė gyvai darbuotis amatininkus, didino jų skaičių.
Elžbieta, ištekinta už Žygimanto Augusto, mirė Vilniuje 1545 m. ir buvo palaidota katedros bažnyčios koplyčioje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro. 272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kašteliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, našlės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.
Vilniaus katedra sudegė 1399 metais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 119
Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Tada Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą, bet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.
Vilniaus katedrai pamatai buvo padėti kartu su Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčiomis.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 118
Be esančių jau Vilniuje nuo seniau šv. Mikalojaus, šv. Petro ir šv. Panelės bažnyčių, dabar buvo padėti pamatai Vilniaus katedrai ir šv. Martyno bei šv. Jono bažnyčioms* 2).
Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 133
Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyventojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Nepaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 metams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, kurios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jadvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina miestu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.
Pasak Narbuto perteikiamo Strijkovskio, Vilniaus katedroje po didžiuoju altoriumi buvo koplyčia, kur laikytos gyvatės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 202
Gyvatė (Giwojte) Nuodingas šliužas. Šios rūšies būtybės buvo traktuojamos kaip namų dievaičiai, jas gyvas labai rūpestingai prižiūrėdavo. Strijkovskis aiškiai sako, kad Vilniuje, prie didžiosios Perkūno šventyklos, tokie šliužai buvo laikomi atskiroje koplyčioje, kurią ir dabar galima pamatyti Katedroje, po didžiuoju altoriumi.
Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 162
Vilniaus katedroje Vytauto kapo paminklo jau nebebuvo nuo 1610 m. gaisro. Tik 1853 m. grafas E. Tiškevičius toje vietoje, kur turėjo būti senasis šv. Mykolo altorius, pastatė naują paminklą; tai marmurinė lenta su atkartotu karalienės Bonos užrašu ir nauju prierašu.
Vorobjovo teigimu, dabartinės Vilniaus katedros vietoje stabmeldystės laikais stovėjo šventame alke buvusi šventykla.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 16
Iš stabmeldystės laikų mes nieko nebeturime. Gedimino sostinėje mūrinių pastatų nebuvo; net paties kunigaikščio pilys — Aukštoji ir Žemoji — buvo medinės, taip pat ir stabmeldiškosios šventyklos, stovėjusios šventuose alkuose (kur dabar yra Katedra, taipgi netoli Aušros Vartų ir Antakalnyje). Po 1387 metų, įvedus krikščionybę, prasidėjo gyva statyba.
Antrajame XVI a. trečdalyje Vilniaus katedra buvo renesansiškai perstatyta, dalyvaujant Romos ir Sienos architektams.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 28
Tai galima paaiškinti neigiamu reformacijos poveikiu; o be to, tuo pat metu klestėjusio vėlybojo gotinio stiliaus bažnyčios beveik patenkino naujų katalikiškų šventyklų paklausą. Antrajame XVI amžiaus trečdalyje buvo renesansiškai perstatyta Katedra. Bet abiejų sekančių šimtmečių perdirbinėjimai visiškai išdildė šitą renesansinę Katedrą, sukurtą dalyvaujant Romos ir Sienos architektoriams.
Vilniaus katedros zakristijoje buvo saugoma XVII a. pabaigos dramblio kaulo Nukryžiuotojo figūra, vadinta Vytautiniu Krucifiksu.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 43
Petro ir Povilo bažnyčios lobyną sukrovė milžinišką gyvenimo pilnumą ir begalinę tikrovės įvairybę, — nuo primityvių kasdieninio gyvenimo reikmenų iki aukščiausiųjų dvasios realybių. Vilniaus barokinės skulptūros paminklų įspūdžiams papildyti apžiūrėsime dar Nukryžiuotojo figūrą iš dramblio kaulo ( 51 ), saugomą Katedros zakristijoje. Medinis kryžius su šita figūra yra vadinamas Vytautiniu Krucifiksu— kaipo tariamoji Vytauto Didžiojo dovana; bet iš tikrųjų jis negali turėti jokio ryšio su Vytautu, nes yra kilęs iš XVII amžiaus pabaigos.
Jogaila Vladislovas buvo Vilniaus katedros fundatorius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 119
Kadangi katedra jau buvo užbaigta statyti, tai sugrįžus pasiuntiniams, pirmiausia ji buvo ir pašventinta, suteikiant jai tris titulus: Šv. Trejybės, Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 119
Bet ši katedra 1399 metais sudegė. Tada Vytautas buvo pastatęs naują gotiško stiliaus katedrą, bet ir ją gaisras sunaikino 1531 m.