Tuoj pasiuntė Zbignievą Olesnickį į mūšio lauką, kad jis parūpintų jo apsaugai kelias vėliavas. Olesnickis grįžo be pagalbos — taigi, šiuo mūšio momentu jau buvo įtraukta ir paskutinė lenkų at sarga. Zbignievas Olesnickis.
Vytautas, tur būt, niekada nuoširdžiai nemanė būti čekų karalium, nes tam reikėjo ilgų kovų su vokiečiais ir popiežium, o Vytautui buvo reikalinga tai ka Vakaruose ir geri santykiai su Bažnyčia. Jis ilgai jau ne lankė rusų kraštų, kur mielai kreipdavo savo žirgą; pasibaigė ir lenkų draugingumas, nes karaliaus dvare įgijo daug įtakos Krokuvos vysk. Zbignievas Olesnickis — didelis nepriklauso mos Vytauto politikos priešas. Todėl gerus santykius su Va karais Vytautas ėmė labai branginti.
Lenkai bijojo leisti vieną Jogailą į Lietuvą ir prisiprašė, kad leistų kartu su juo vykti ir kai kuriems jų atstovams. Tais atstovais ir pasisiūlė Zb. Olesnickis, pakancleris Oporovskis ir kiti^5 ).
Lenkų užsispyrimas,\ntrukęs net ketverius metus, suerzino Vytautą dar labiau, kai\n1422-23 m. skirstant į karūnos dignitorių vietas, nežiūrint tos\nįtakos, kurią jis turėjo tame dalyke, aukščiausios vietos atiteko\nžmonėms, kurie, kaip kad ir naujasis Krokuvos vyskupas Zb.\nOlesnickis, buvo priešingi jo turimai persvarai bendroje valsty\nbėje ir jo politikai.
Ant rytojaus įvyko didelis pasitarimas, ku riame Jogaila griežtai stojo už Vytauto karūnaciją ir nurodė Zb. Olesnickio ir lenkų ponų užsispyrimą, kaip didžiausią kliū tį^2 ). Dabar Lietuvoj susidūrė dvi pažiūros: vieną atkakliai gy nė Zb.
Vytautas jiems nė dovanų nesigailėjo. Ypač stengėsi patraukti į savo pu sę didžiausį savo priešininką Oleśnicki, nes žinojo, kad jį į savo pusę patraukus, karūnacijos klausimas būtų kaip reikiant iš sprendžiamas. Olesnickiui ir nesigailėta dovanų.
Vytautas, tur būt, niekada\nnuoširdžiai nemanė būti čekų karalium, nes tam reikėjo ilgų\nkovų su vokiečiais ir popiežium, o Vytautui buvo reikalinga tai\nka Vakaruose ir geri santykiai su Bažnyčia. Jis ilgai jau ne\nlankė rusų kraštų, kur mielai kreipdavo savo žirgą; pasibaigė\nir lenkų draugingumas, nes karaliaus dvare įgijo daug įtakos\nKrokuvos vysk. Zbignievas Olesnickis — didelis nepriklauso\nmos Vytauto politikos priešas.