Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
5 teiginiai7 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą, o po kelių dienų buvo sudarytos paliaubos. Vytautas, pasiuntęs belaisvį Hlebą į Krokuvą, užėmė Smolensko leną Viazmą ir naujai prijungtose žemėse paskyrė vietininkus. Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo.
Patikrinti teiginiai
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą, o po kelių dienų buvo sudarytos paliaubos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuo menės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53. Paskutiniam savo žygiui, pasitelkęs burių iš Lenkijos ir gavęs ordino pagalbos, Vytautas išsirengė su gana didele kariuomene.
Vytautas, pasiuntęs belaisvį Hlebą į Krokuvą, užėmė Smolensko leną Viazmą ir naujai prijungtose žemėse paskyrė vietininkus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Remdamasis giminyste, Vytautas pasisiūlė tarpininkauti ir ta proga 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, iškilmingai miestan įžengdamas ir amžininkus nuste bindamas. Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos.
Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, ku ris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui. Viaz ma atiteko Vytautui.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Sunaikinęs apylinkes, vėl atsitraukė. Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, ku ris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui.
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vy tauto būriai užėmė tolimą Odojevą, Lengvenis — Vorotinską52 53 54 55 56. Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuo menės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53.
Šaltinio pastaboje Viazmos užėmimas siejamas su vėlesniu laiku, 1493 m. žiema iki vasario vidurio.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Išskyrus ViaznuĮ. visi aukščiau išvardytieji LDK rytų pasienio \nmiestai, kaip maskvėnų užimti, y ra minimi Aleksandro 1492.IX 27 \nrašte (instrukcijoje); papildomai ten dar nurodytas Mosalskas (apie \n100 km | vakarus nuo Kalugos) ir Rohačevas (prie Chlepenio Į pie\ntus nuo Rževo). Viazma, matyt, buvo užimta vėliau, 1493 m, žie\nmų ligi įh vasario.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 3 |
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 1 | 2 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 2 |