vieta

Viazma

5 teiginiai7 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001aukstas

Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą, o po kelių dienų buvo sudarytos paliaubos.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 328

Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuo menės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53. Paskutiniam savo žygiui, pasitelkęs burių iš Lenkijos ir gavęs ordino pagalbos, Vytautas išsirengė su gana didele kariuomene.

t-002aukstas

Vytautas, pasiuntęs belaisvį Hlebą į Krokuvą, užėmė Smolensko leną Viazmą ir naujai prijungtose žemėse paskyrė vietininkus.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 320

Remdamasis giminyste, Vytautas pasisiūlė tarpininkauti ir ta proga 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, iškilmingai miestan įžengdamas ir amžininkus nuste bindamas. Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos.

t-003vidutinis

Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 84

Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, ku ris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui. Viaz ma atiteko Vytautui.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 84

Sunaikinęs apylinkes, vėl atsitraukė. Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, ku ris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui.

t-004vidutinis

Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 328

Vy tauto būriai užėmė tolimą Odojevą, Lengvenis — Vorotinską52 53 54 55 56. Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuo menės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53.

t-005vidutinis

Šaltinio pastaboje Viazmos užėmimas siejamas su vėlesniu laiku, 1493 m. žiema iki vasario vidurio.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 306

Išskyrus ViaznuĮ. visi aukščiau išvardytieji LDK rytų pasienio \nmiestai, kaip maskvėnų užimti, y ra minimi Aleksandro 1492.IX 27 \nrašte (instrukcijoje); papildomai ten dar nurodytas Mosalskas (apie \n100 km | vakarus nuo Kalugos) ir Rohačevas (prie Chlepenio Į pie\ntus nuo Rževo). Viazma, matyt, buvo užimta vėliau, 1493 m, žie\nmų ligi įh vasario.

c-006Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Išskyrus ViaznuĮ. visi aukščiau išvardytieji LDK rytų pasienio miestai, kaip maskvėnų užimti, yra minimi Aleksandro 1492.IX 27 rašte (instrukcijoje); papildomai ten dar nurodytas Mosalskas (apie 100 km | vakarus nuo Kalugos) ir Rohačevas (prie Chlepenio Į pie tus nuo Rževo). Viazma, matyt, buvo užimta vėliau, 1493 m, žie mų ligi įh vasario.