Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą, o po kelių dienų buvo sudarytos paliaubos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 328
Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuomenės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53. Paskutiniam savo žygiui, pasitelkęs burių iš Lenkijos ir gavęs ordino pagalbos, Vytautas išsirengė su gana didele kariuomene.
Vytautas, pasiuntęs belaisvį Hlebą į Krokuvą, užėmė Smolensko leną Viazmą ir naujai prijungtose žemėse paskyrė vietininkus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 320
Remdamasis giminyste, Vytautas pasisiūlė tarpininkauti ir ta proga 1396 m. rudenį užėmė Smolenską, iškilmingai miestan įžengdamas ir amžininkus nustebindamas. Belaisvį Hlebą pasiuntęs Krokuvon, Vytautas užėmė ir Smolensko leną Viazmą, o Lietuvai naujai prijungtose žemėse vietininkais paskyrė Jomantą (Jamontą) ir Vosylių Boreikaičius^9. Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos.
Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 84
Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, kuris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui. Viazma atiteko Vytautui.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 84
Sunaikinęs apylinkes, vėl atsitraukė. Viazmos kunigaikščiai (rytinė Smolensko žemių dalis) taip pat sukilo. Juos numalšinti Vytautas pavedė Mstislavlio kunigaikščiui, kuris juos sumušė ir, paėmęs į nelaisvę, nusiuntė Vytautui.
Maskviečiai nesėkmingai apgulė Viazmą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 328
Vytauto būriai užėmė tolimą Odojevą, Lengvenis — Vorotinską52 53 54 55 56. Maskviečiai gi be sėkmės buvo apgulę Viazmą. Ten abi kariuomenės prastovėjo kelias dienas, ir pagaliau Vosylius su Vytautu vidurvasaryje padarė paliaubas^53.
Šaltinio pastaboje Viazmos užėmimas siejamas su vėlesniu laiku, 1493 m. žiema iki vasario vidurio.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 306
Išskyrus ViaznuĮ. visi aukščiau išvardytieji LDK rytų pasienio miestai, kaip maskvėnų užimti, y ra minimi Aleksandro 1492.IX 27 rašte (instrukcijoje); papildomai ten dar nurodytas Mosalskas (apie 100 km | vakarus nuo Kalugos) ir Rohačevas (prie Chlepenio Į pietus nuo Rževo). Viazma, matyt, buvo užimta vėliau, 1493 m, žiemų ligi įh vasario.
Ir atėjo maskvenai su totoriais, ir nusiaubė Viazmos žemę.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 129
Ir atėjo maskvenai su totoriais, ir nusiaubė Viazmos žemę.
Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas Vasiljevičius užėmė Viazmos miestą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 144
Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas Vasiljevičius pradėjo karą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir paėmė Viazmos4 miestą bei nemaža kitų miestų