Santrauka
Krikščionims Lietuvoje duota visiška laisvė, ir joje esą daug vienuolių pranciškonų ir domininkonų; jie turį savo bažnyčių ir laisvai skelbią krikščionybę. Šiame šaltinyje domininkonai papildomai rodomi kaip kryžiaus karo telkėjai, Gedimino laiškų adresatai ir Rygoje veikusios evangelizacinės aplinkos dalis.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-006 Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė naujus piligrimų būrius. | c-001 | |
| t-007 1323 m. gegužės 26 d. laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams, domininkonams ir Hanzos miestams. | c-003 | |
| t-008 Rygoje veikė domininkonai, o iš Rygos į Lietuvą buvo siunčiami dvasininkai skelbti evangelijos. | c-004 | |
| t-009 Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė piligrimus. | c-002 | |
| t-010 Bonifacas IX Vladimiro vyskupu paskyrė domininkoną Gregorijų ir taip parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę. | c-005 | |
| t-011 Domininkonai, iš naujo skelbdami kryžiaus karą, turėjo atvesti naujus piligrimų būrius iš kelių Europos kraštų. | c-006 | |
| t-012 Gediminas teigė norįs kviesti dorus dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolius, bet nepageidaująs plėšikaujančių vienuolių. | c-007 | |
| t-013 Gediminas prašė priskirti keturis brolius jo pastatytoms bažnyčioms Vilniuje ir Naugarduke, taip pat kvietė dominikonus. | c-008 | |
| t-014 Gediminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems į Saksoniją, pranešdamas apie kreipimąsi į popiežių ir laukiamus pasiuntinius. | c-009 | |
| t-015 Gediminas teigė turįs pranciškonų ir dominikonų brolių ir suteikęs jiems laisvę krikštyti, pamokslauti bei atlikti apeigas. | c-010 | |
| t-016 Balińskis Gedimino vardu dominikonams, minoritams ir Vokietijos miestams rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo klastote. | c-011 | |
| t-017 Aleksandrui perleidus Vingrių šaltinius dominikonams, kilo nesiliaujantys šio ordino ir Vilniaus miestiečių vaidai. | c-012 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė naujus piligrimų būrius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155. Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė piligrimus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155. Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu žemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie ten šaltai buvo priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1323 m. gegužės 26 d. laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams, domininkonams ir Hanzos miestams.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O vieno jų turinys atpasakotas popiežiaus atsakyme Gediminui. Vienas tų laiškų (1323.1.24), skirtas «visai krikščionijai», buvo išsiuntinėtas penkiems Vokietijos miestams ir Romai (Avignonui). O trys laiškai (V.26) buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams ir dominin konams ir Hanzos miestams (Liubekui, Rostokui, Stralsundui, Greifswaldni, Stettinui ir Gotlando salai).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rygoje veikė domininkonai, o iš Rygos į Lietuvą buvo siunčiami dvasininkai skelbti evangelijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
savo metropolijos jurisdikcijoje. Iš Rygos Lietuvon buvo siunti nėjami dvasininkai skelbti evangelijos^8. Ten veikė pranciškonai ir domininkonai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bonifacas IX Vladimiro vyskupu paskyrė domininkoną Gregorijų ir taip parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Bonifacas IX parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę ir stačiatikių tarpe, patvirtindamas Vytauto įkurtąją Vladimiro vyskupiją (Volynijoje) ir vyskupu paskirdamas domininkoną Gregorijų; tik dėl to kilo su lenkais nesusipratimų, nes ir jie no rėjo tame krašte labiau įsigalėti. Iš čia matome, kad Liet.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Domininkonai, iš naujo skelbdami kryžiaus karą, turėjo atvesti naujus piligrimų būrius iš kelių Europos kraštų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu žemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie ten šaltai buvo priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas teigė norįs kviesti dorus dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolius, bet nepageidaująs plėšikaujančių vienuolių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vie nuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno pa daro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žu do dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmta kai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievo lių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pa jamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabra- kaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [ki tiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59
Puslapis 76
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino pre- dicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas prašė priskirti keturis brolius jo pastatytoms bažnyčioms Vilniuje ir Naugarduke, taip pat kvietė dominikonus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63
Puslapis 80
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri. Quod (a) militibus et armigeris redditus dabi mus mercatoribus autem fabris carpentariis, argentariis, salis arte peritis de (b) plane mechanicis condicionis cuinscunque liberam facultatem intrandi et exeundi terram nostram per ducatum ducis Masouie Dni Bonizlai omni exactione Tbelo- neo infestatione iniusta angariarum et perangariarum procul motis. Hec scripta servabimus rata quod verbum ut (c) calibs manebit duraturum. In cuius rei testimonium nostrum sigil lum, quod domino apostolico et patri nostro sanctissimo mi simus quod nunc Cruciferi ad ignem proiecerunt in contumeliam huius legationis presentibus duximus apponendum. Huius si gilli contradictores reddimus falsarios fidei persecutores be- reticos maliciosos et perversos in biis scriptis. Datum Vilna A. D. M.CCCXXIII. ipso die corp. X-ti. Litera perlecta a Ministro et custodibus mittatur ad aliam provinciam et omnes fratres orent pro Rege filiis et Reginis et tota terra, ut dominus perficiat quod incepit.
Puslapis 81
I KNYGA kokie buvo [anksčiau]; taip pat [kviečiame] ir iš dominiko nų, ir jiems netrukus duosime bažnyčią; tačiau išskiriame tuos vienuolius, kurie prekiauja savo vienuolynais, daryda mi nuostolį savo valdovams, statydami pavojun dvasinin kų gyvybę ir negailestingai žudydami savo sielas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems į Saksoniją, pranešdamas apie kreipimąsi į popiežių ir laukiamus pasiuntinius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuo pat metu buvo paskelbti ir kiti laiškai, kuriuos Ge diminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems, būtent į Saksoniją, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams - Liubekui, Rostokui, Zundui, Greifsvaldui, Štetinui ir Got- landui, pranešdamas juose, kad kreipėsi į popiežių, prašydamas išsiųsti pas jį pasiuntinius, kad jų nekantrau damas laukiąs, kad pasiryžęs sutikti su visais popiežiaus įsakymais. „Pageidautume, - rašo toliau, - savo krašte tu rėti dvasininkų ir vyskupų; šventai saugosime bažnyčios teises, dvasininkus gerbsime, Dievo garbinimą maldomis plėtosime.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas teigė turįs pranciškonų ir dominikonų brolių ir suteikęs jiems laisvę krikštyti, pamokslauti bei atlikti apeigas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis ka riaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas. Apie visa tai, garbingasis tėve, mes rašome tuo tikslu, kad jūs žinotumėte, kodėl mūsų senoliai mirė pagonybės ir netikėjimo klaidoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balińskis Gedimino vardu dominikonams, minoritams ir Vokietijos miestams rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo klastote.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies tams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu dijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - š i n o, p.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandrui perleidus Vingrių šaltinius dominikonams, kilo nesiliaujantys šio ordino ir Vilniaus miestiečių vaidai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jų vandenys kadaise priklausė miestui, bet, laikui bėgant, tapo Švč. Trejybės klebonijos nuosavybe. Aleksan dras, toje vietoje įkurdinęs dominikonus, Vingrių šaltinių nesugrąžino miestui, bet sutiko juos kartu su klebonija 6 Tai matyti iš Žygimanto Senojo 1536 metų rugpjūčio 29 dienos (Archiwum Miejs. MSS.) privilegijos patvirtini mo, leidžiančio parduoti plytinę ir žemes, esančias už Vilijos, ant kal no priešais tiltą, - tais pačiais me tais kunigaikščio Poznanės vyskupo, miestui padaryto. Taip pat miestie čiai prašė, kad jiems būtų leista toje vietoje pastatyti karčemą ir namus, kuriuose galėtų apsistoti Maskvos pasiuntiniai, totoriai ir kiti, ir kad smuklėje būtų leista pardavinėti mi dų ir alų. Karalius tai leido ir už draudė savo maršalkoms leisti ap sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą. 7 Tai, kad tuo metu miestas įsigijo daug įvairios rūšies žemės nuosavy bės, patvirtina, jog miesto iždas bu vo turtingas. Tačiau dažniausi pir kiniai buvo plytinės bei kalkių kasyklos. Iš to galima daryti išvadą, kad tuo metu Vilniuje iškilo daug mūrinių pastatų. Miesto archyve yra: „Pardavimas kalno prie Vokės upės, prie mūrinio tilto pakeliui į Trakus, kalkakmenių kasimui”, - nuo totorių Vilniaus miestui ir mies tiečiams už 60 kapų grašių, mokant trisdešimties rublių grašių baudą vaivadai, jeigu totoriai norėtų sutartį nutraukti. Šis sandoris datuotas 1523 metų rugsėjo 15 dieną. Iš liu dininkų pažymėtinas kunigaikštis Bohdanas Kildijarovičius, totorių maršalka. 262
Puslapis 279
IV KNYGA perleisti dominikonams. Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |