Santrauka

Krikščionims Lietuvoje duota visiška laisvė, ir joje esą daug vienuolių pranciškonų ir domininkonų; jie turį savo bažnyčių ir laisvai skelbią krikščionybę. Šiame šaltinyje domininkonai papildomai rodomi kaip kryžiaus karo telkėjai, Gedimino laiškų adresatai ir Rygoje veikusios evangelizacinės aplinkos dalis.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Rygoje veikė domininkonai, o iš Rygos į Lietuvą buvo siunčiami dvasininkai skelbti evangelijos.
t-002 1323 m. gegužės 26 d. laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos domininkonams, pranciškonams ir Hanzos miestams.
t-003 Bonifacas IX Vladimiro vyskupu paskyrė domininkoną Gregorijų ir taip parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę.
t-004 Dominikonų ordino broliai turėjo laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikti kitas šventąsias apeigas.
t-005 Vingrių šaltinių perleidimas dominikonams sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir Vilniaus miestiečių.
t-006 Ordinas skleidė gandus, kad Vytautas su turkais eina prieš katalikus.
t-007 Michałas Balińskis Gedimino vardu dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote.
t-008 Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė naujus piligrimų būrius.
t-009 1303 m. valdęs popiežius Benediktas XI buvo Brolių pamokslininkų ordino vienuolis.
t-010 Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė piligrimus.
t-011 Gediminas teigė norįs kviesti dorus dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolius, bet nepageidaująs plėšikaujančių vienuolių.
t-012 Domininkonai, iš naujo skelbdami kryžiaus karą, turėjo atvesti naujus piligrimų būrius iš kelių Europos kraštų.
t-013 Brolių pamokslininkų ordinas minimas kaip įkurtas 1216 m., valdant popiežiui Honorijui III.

Ryšiai