Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
12 teiginiai11 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 12 teiginiai ir visi 11 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 rodomų įrašų
Rygoje veikė domininkonai, o iš Rygos į Lietuvą buvo siunčiami dvasininkai skelbti evangelijos.
PDF 236
savo metropolijos jurisdikcijoje. Iš Rygos Lietuvon buvo siunti nėjami dvasininkai skelbti evangelijos^8. Ten veikė pranciškonai ir domininkonai.
1323 m. gegužės 26 d. laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos domininkonams, pranciškonams ir Hanzos miestams.
PDF 234
O vieno jų turinys atpasakotas popiežiaus atsakyme Gediminui. Vienas tų laiškų (1323.1.24), skirtas «visai krikščionijai», buvo išsiuntinėtas penkiems Vokietijos miestams ir Romai (Avignonui). O trys laiškai (V.26) buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams ir dominin konams ir Hanzos miestams (Liubekui, Rostokui, Stralsundui, Greifswaldni, Stettinui ir Gotlando salai).
Bonifacas IX Vladimiro vyskupu paskyrė domininkoną Gregorijų ir taip parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę.
PDF 123
Bonifacas IX parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę ir\nstačiatikių tarpe, patvirtindamas Vytauto įkurtąją Vladimiro\nvyskupiją (Volynijoje) ir vyskupu paskirdamas domininkoną\nGregorijų; tik dėl to kilo su lenkais nesusipratimų, nes ir jie no\nrėjo tame krašte labiau įsigalėti.\nIš čia matome, kad Liet.
Dominikonų ordino broliai turėjo laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikti kitas šventąsias apeigas.
PDF 103
Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis ka riaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas.
Vingrių šaltinių perleidimas dominikonams sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir Vilniaus miestiečių.
PDF 278-279
Jų vandenys kadaise priklausė miestui, bet, laikui bėgant, tapo Švč. Trejybės klebonijos nuosavybe. Aleksan dras, toje vietoje įkurdinęs dominikonus, Vingrių šaltinių nesugrąžino miestui, bet sutiko juos kartu su klebonija 6 Tai matyti iš Žygimanto Senojo 1536 metų rugpjūčio 29 dienos (Archiwum Miejs. MSS.) privilegijos patvirtini mo, leidžiančio parduoti plytinę ir žemes, esančias už Vilijos, ant kal no priešais tiltą, - tais pačiais me tais kunigaikščio Poznanės vyskupo, miestui padaryto. Taip pat miestie čiai prašė, kad jiems būtų leista toje vietoje pastatyti karčemą ir namus, kuriuose galėtų apsistoti Maskvos pasiuntiniai, totoriai ir kiti, ir kad smuklėje būtų leista pardavinėti mi dų ir alų. Karalius tai leido ir už draudė savo maršalkoms leisti ap sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą. 7 Tai, kad tuo metu miestas įsigijo daug įvairios rūšies žemės nuosavy bės, patvirtina, jog miesto iždas bu vo turtingas. Tačiau dažniausi pir kiniai buvo plytinės bei kalkių kasyklos. Iš to galima daryti išvadą, kad tuo metu Vilniuje iškilo daug mūrinių pastatų. Miesto archyve yra: „Pardavimas kalno prie Vokės upės, prie mūrinio tilto pakeliui į Trakus, kalkakmenių kasimui", - nuo totorių Vilniaus miestui ir mies tiečiams už 60 kapų grašių, mokant trisdešimties rublių grašių baudą vaivadai, jeigu totoriai norėtų sutartį nutraukti. Šis sandoris datuotas 1523 metų rugsėjo 15 dieną. Iš liu dininkų pažymėtinas kunigaikštis Bohdanas Kildijarovičius, totorių maršalka. 262 ## Puslapis 279 IV KNYGA perleisti dominikonams. Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis.
Michałas Balińskis Gedimino vardu dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote.
PDF 107
Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun\ntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad \nniekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė\njami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir \npopiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie\nkada nebuvo dėl jų suabejojęs.\nJeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu \nrašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies\ntams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu\ndijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote \nesant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - \nš i n o, p.
Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė naujus piligrimų būrius.
PDF 191
Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155. Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius.
1303 m. valdęs popiežius Benediktas XI buvo Brolių pamokslininkų ordino vienuolis.
PDF 245
96. Apie Benediktą XI, popiežių, ir Albrechtą, karalių 1303 viešpaties metais valdė Benediktas XI, popiežius, brolių pamokslininkų ordino vienuolis, ir Albrechtas, Romos karalius (Mart. p. 440; Ptol. p. 1224).
Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė piligrimus.
PDF 191
Iš naujo skelbdami kryžiaus\nkarą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande,\ndomininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu\nžemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie\nten šaltai buvo priimti.
Gediminas teigė norįs kviesti dorus dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolius, bet nepageidaująs plėšikaujančių vienuolių.
PDF 75-76
Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vie\nnuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras,\n[tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno pa\ndaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo]\nsielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žu\ndo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti\ntokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmta\nkai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka\nmalone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievo\nlių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pa\njamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios\npadėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams,\nakmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabra-\nkaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [ki\ntiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su\n59\n\n## Puslapis 76\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nmedio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino pre-\ndicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem\ndatunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė\nconsueverunt.
Domininkonai, iš naujo skelbdami kryžiaus karą, turėjo atvesti naujus piligrimų būrius iš kelių Europos kraštų.
PDF 191
Iš naujo skelbdami kryžiaus\nkarą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande,\ndomininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu\nžemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie\nten šaltai buvo priimti.
Brolių pamokslininkų ordinas minimas kaip įkurtas 1216 m., valdant popiežiui Honorijui III.
PDF 230
Brolių pamokslininkų ordinas —1216 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus\nIII (Ptol. 21, 20 ir 25; Mart. p. 399 ir kt.).\n Mažesniųjų brolių ordinas — 1223 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III.