Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
13 teiginių12 įrašų9 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 13 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–13 iš 13 teiginių
Rygoje veikė domininkonai, o iš Rygos į Lietuvą buvo siunčiami dvasininkai skelbti evangelijos.
PDF 236
savo metropolijos jurisdikcijoje. Iš Rygos Lietuvon buvo siuntinėjami dvasininkai skelbti evangelijos^8. Ten veikė pranciškonai ir domininkonai.
1323 m. gegužės 26 d. laiškai buvo pasiųsti Saksų provincijos domininkonams, pranciškonams ir Hanzos miestams.
PDF 234
O vieno jų turinys atpasakotas popiežiaus atsakyme Gediminui. Vienas tų laiškų (1323.1.24), skirtas «visai krikščionijai», buvo išsiuntinėtas penkiems Vokietijos miestams ir Romai (Avignonui). O trys laiškai (V.26) buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams ir domininkonams ir Hanzos miestams (Liubekui, Rostokui, Stralsundui, Greifswaldni, Stettinui ir Gotlando salai).
Bonifacas IX Vladimiro vyskupu paskyrė domininkoną Gregorijų ir taip parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę.
PDF 123
Bonifacas IX parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę ir stačiatikių tarpe, patvirtindamas Vytauto įkurtąją Vladimiro vyskupiją (Volynijoje) ir vyskupu paskirdamas domininkoną Gregorijų; tik dėl to kilo su lenkais nesusipratimų, nes ir jie norėjo tame krašte labiau įsigalėti. Iš čia matome, kad Liet.
Dominikonų ordino broliai turėjo laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikti kitas šventąsias apeigas.
PDF 103
Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis kariaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas.
Vingrių šaltinių perleidimas dominikonams sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir Vilniaus miestiečių.
PDF 278-279
Jų vandenys kadaise priklausė miestui, bet, laikui bėgant, tapo Švč. Trejybės klebonijos nuosavybe. Aleksandras, toje vietoje įkurdinęs dominikonus, Vingrių šaltinių nesugrąžino miestui, bet sutiko juos kartu su klebonija 6 Tai matyti iš Žygimanto Senojo 1536 metų rugpjūčio 29 dienos (Archiwum Miejs. MSS.) privilegijos patvirtinimo, leidžiančio parduoti plytinę ir žemes, esančias už Vilijos, ant kalno priešais tiltą, - tais pačiais metais kunigaikščio Poznanės vyskupo, miestui padaryto. Taip pat miestiečiai prašė, kad jiems būtų leista toje vietoje pastatyti karčemą ir namus, kuriuose galėtų apsistoti Maskvos pasiuntiniai, totoriai ir kiti, ir kad smuklėje būtų leista pardavinėti midų ir alų. Karalius tai leido ir uždraudė savo maršalkoms leisti apsistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą. 7 Tai, kad tuo metu miestas įsigijo daug įvairios rūšies žemės nuosavybės, patvirtina, jog miesto iždas buvo turtingas. Tačiau dažniausi pirkiniai buvo plytinės bei kalkių kasyklos. Iš to galima daryti išvadą, kad tuo metu Vilniuje iškilo daug mūrinių pastatų. Miesto archyve yra: „Pardavimas kalno prie Vokės upės, prie mūrinio tilto pakeliui į Trakus, kalkakmenių kasimui", nuo totorių Vilniaus miestui ir miestiečiams už 60 kapų grašių, mokant trisdešimties rublių grašių baudą vaivadai, jeigu totoriai norėtų sutartį nutraukti. Šis sandoris datuotas 1523 metų rugsėjo 15 dieną. Iš liudininkų pažymėtinas kunigaikštis Bohdanas Kildijarovičius, totorių maršalka. 262 ## Puslapis 279 IV KNYGA perleisti dominikonams. Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad patenkintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą savo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis.
Michałas Balińskis Gedimino vardu dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams rašytus laiškus laikė Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote.
PDF 107
Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiuntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinėjami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse niekada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos miestams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liudijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o š i n o, p.
Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė naujus piligrimų būrius.
PDF 191
Jomis įsakoma dar intensyviau skelbti kryžiaus karus prieš pagonis. Vienoje bulėje sakoma, jog netikėliai esą nužudę beveik 500 kryžiuočių^155. Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius.
1303 m. valdęs popiežius Benediktas XI buvo Brolių pamokslininkų ordino vienuolis.
PDF 245
96. Apie Benediktą XI, popiežių, ir Albrechtą, karalių 1303 viešpaties metais valdė Benediktas XI, popiežius, brolių pamokslininkų ordino vienuolis, ir Albrechtas, Romos karalius (Mart. p. 440; Ptol. p. 1224).
Domininkonai Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Gotlande skelbė kryžiaus karą ir telkė piligrimus.
PDF 191
Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu žemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie ten šaltai buvo priimti.
Gediminas teigė norįs kviesti dorus dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolius, bet nepageidaująs plėšikaujančių vienuolių.
PDF 75-76
Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino predicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.
Domininkonai, iš naujo skelbdami kryžiaus karą, turėjo atvesti naujus piligrimų būrius iš kelių Europos kraštų.
PDF 191
Iš naujo skelbdami kryžiaus karą Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gotlande, domininkonai turėjo atvesti naujus pilgrimų būrius. Tuo tarpu žemaičiai, prašydami taikos, siuntė Rygon savo pasiuntinius, kurie ten šaltai buvo priimti.
Brolių pamokslininkų ordinas minimas kaip įkurtas 1216 m., valdant popiežiui Honorijui III.
PDF 230
Brolių pamokslininkų ordinas —1216 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III (Ptol. 21, 20 ir 25; Mart. p. 399 ir kt.). Mažesniųjų brolių ordinas — 1223 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III.
Ordinas skleidė gandus, kad Vytautas su turkais eina prieš katalikus.
PDF 123
Bonifacas IX parėmė Vytauto pastangas plėsti katalikybę ir stačiatikių tarpe, patvirtindamas Vytauto įkurtąją Vladimiro vyskupiją (Volynijoje) ir vyskupu paskirdamas domininkoną Gregorijų; tik dėl to kilo su lenkais nesusipratimų, nes ir jie norėjo tame krašte labiau įsigalėti. Iš čia matome, kad Liet.