grupe

Nadruviai

10 teiginiai13 įrašai3 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Konradas iš Tirbergo pasiuntė brolį Ditrichą su kariuomene į Nadruvą, o šis nusiaubė Retavos valsčių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.
t-006aukstas

Nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, tai yra vakarinių baltų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių\nbaltų, kuriais laikytini ir kuršiai. Išlikusi po Ordino siautėjimo dalis kuršių, nadruvių,\nskalvių ir kitų vakarinių baltų XIV—XVI a. sulietuvėjo14.
t-007aukstas

Nadruviai, skalviai ir sūduviai įsibrovė į Sembą, ją nusiaubė ir pastatė Vėluvos pilį gynybai nuo brolių ir sembų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino tolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami ir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė pastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo brautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330 bei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių. Vis dėlto štai kokios nuostabios esama dievo apvaizdos, nedarančios klaidingų sprendimų: ji taip patvarkė, kad šita pilis, kurią tuo metu nadruviai buvo pasistatę sau apsiginti, ilgainiui jiems pavirto kilpa ant kaklo ir atvedė prie žlugimo.
t-008aukstas

Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį prie Bartenšteino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė\nBysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai\nužpuolė. Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458,\ntarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo\ngyvybės, nei savo genties”.
t-003vidutinis

M. Tepenas, remdamasis rašytiniais šaltiniais, dar XIX a. laikė skalvius ir nadruvius lietuviais.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Katinavos apylinkėse esanti Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tarp pagoniškam kultui skirtų Nadruvos regionų išsiskiria, kaip matėme, Katinavos\napylinkės, kur Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa. Čia, piliakalnyje,\nlokalizuojame Auktuolyčių pilį (D. III, 177 ir paaiškinimai).
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Nadruviai puolė:
Nadruviai apgulė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)1013