Grupė

Nadruviai

13 teiginių17 įrašų15 ryšių

Nadruviai – prūsų, arba vakarinių baltų, gentis, gyvenusi Nadruvos žemėje į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio, Vištyčio ežero ir Geldapės upės. XIII a. viduryje Nadruva, regis, priklausė Mindaugo Lietuvai, o vėlesniuose įvykiuose nadruviai veikė kaip savarankiška karinė jėga. Kartu su skalviais ir sūduviais jie įsiveržė į Sembą, ją niokojo ir pastatė Vėluvos pilį, kad apsaugotų Nadruvą nuo brolių bei sembų antpuolių. Nadruviai taip pat dalyvavo apsiausiant Bysleidos pilį, o Ordino karo metu jų žemė buvo puolama ir niokojama. Katinavos apylinkėse esanti kalva nadruviams buvo šventa, todėl ši vieta laikoma ryškiu pagoniško kulto židiniu; XIX a. M. Tepenas, remdamasis rašytiniais šaltiniais, nadruvius laikė lietuviais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Nadruviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, tai yra vakarinių baltų. Po Tirsko pasidavimo daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų su savo šeimynomis atėjo pas brolius.	Šiuo metu; šaltinio autoriaus apibūdinimas. Po Tirsko ir jo artimųjų pasidavimo tikėjimui bei broliams; šaltinio autoriaus apibūdinimas.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Nadruviai kartu su skalviais ir sūduviais įsiveržė į Sembą, ją niokojo, degino, ėmė žmones į nelaisvę ir juos žudė. Nadruviai kartu su sūduviais ir skalviais su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį. Daug Nadruvos vyrų su šeimynomis priėmė krikštą, išsižadėjo stabų ir ėmė tarnauti Jėzui Kristui.	Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius; pasakojimas apie šaltinyje aprašomus įvykius. Kitais metais, prie Bartenšteino esančioje Bysleidos pilyje; šaltinio pasakojimas apie karinį veiksmą. Po Tirsko pasidavimo tikėjimui bei broliams; šaltinio pasakojimas apie religinį atsivertimą.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tikslai	Nadruviai kartu su skalviais ir sūduviais siekė sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai bei be vargo įsiveržti į Nadruvos žemę.	Po Sembos nuniokojimo ir Vėluvos pilies pastatymo; tikslas nurodytas šaltinio pasakojime.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

Konradas iš Tirbergo pasiuntė brolį Ditrichą su kariuomene į Nadruvą, o šis nusiaubė Retavos valsčių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.

t-006aukstas

Nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, tai yra vakarinių baltų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių baltų, kuriais laikytini ir kuršiai. Išlikusi po Ordino siautėjimo dalis kuršių, nadruvių, skalvių ir kitų vakarinių baltų XIV—XVI a. sulietuvėjo14.

t-007aukstas

Nadruviai, skalviai ir sūduviai įsibrovė į Sembą, ją nusiaubė ir pastatė Vėluvos pilį gynybai nuo brolių ir sembų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino tolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami ir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė pastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo brautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330 bei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių. Vis dėlto štai kokios nuostabios esama dievo apvaizdos, nedarančios klaidingų sprendimų: ji taip patvarkė, kad šita pilis, kurią tuo metu nadruviai buvo pasistatę sau apsiginti, ilgainiui jiems pavirto kilpa ant kaklo ir atvedė prie žlugimo.

t-008aukstas

Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį prie Bartenšteino.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė Bysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai užpuolė. Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458, tarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo gyvybės, nei savo genties”.

t-003vidutinis

M. Tepenas, remdamasis rašytiniais šaltiniais, dar XIX a. laikė skalvius ir nadruvius lietuviais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Savo ruožtu dar XIX a. M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, priėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai9.

t-004vidutinis

Katinavos apylinkėse esanti Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tarp pagoniškam kultui skirtų Nadruvos regionų išsiskiria, kaip matėme, Katinavos apylinkės, kur Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa. Čia, piliakalnyje, lokalizuojame Auktuolyčių pilį (D. III, 177 ir paaiškinimai).

t-005vidutinis

Viduryje Nadruva priklausė, atrodo, Mindaugo Lietuvai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Aštunta — Skalva198, kurioje [gyveno] 197 D.— Nadrowia, in qua Nadrowite, Jer.— Nadrowen. Teritorija — į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio ir Vištyčio ežero bei Geldapės upės rytuose ir pietryčiuose. Žemė aprėpė Priegliaus aukštupio, Įsruties, Vangrapės (rašyta — Unguriškė, Ungurupė), Romintės (Romintos), Pisos baseinus (didelė teritorija, kurios centre Įsrutis, dab. Černiachovskas, ir Gumbinė, dab. Gusevas). XIII a. viduryje Nadruva priklausė, atrodo, Mindaugo Lietuvai.

Visi teiginiai ir įrodymai (13 teiginiai, 17 įrašai)

Struktūruoti ryšiai