Konradas iš Tirbergo pasiuntė brolį Ditrichą su kariuomene į Nadruvą, o šis nusiaubė Retavos valsčių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.
Septinta — Nadruva197, kurioje [gyveno] nadruviai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 60
Septinta — Nadruva197, kurioje [gyveno] nadruviai. Aštunta — Skalva198, kurioje [gyveno] 197 D.
M. Tepenas, remdamasis rašytiniais šaltiniais, dar XIX a. laikė skalvius ir nadruvius lietuviais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 8
Savo ruožtu dar XIX a. M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, priėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai9.
Katinavos apylinkėse esanti Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 66
Tarp pagoniškam kultui skirtų Nadruvos regionų išsiskiria, kaip matėme, Katinavos apylinkės, kur Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa. Čia, piliakalnyje, lokalizuojame Auktuolyčių pilį (D. III, 177 ir paaiškinimai).
Viduryje Nadruva priklausė, atrodo, Mindaugo Lietuvai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 60
Aštunta — Skalva198, kurioje [gyveno] 197 D.— Nadrowia, in qua Nadrowite, Jer.— Nadrowen. Teritorija — į rytus ir pietryčius nuo Sembos, iki Šešupės vidupio ir Vištyčio ežero bei Geldapės upės rytuose ir pietryčiuose. Žemė aprėpė Priegliaus aukštupio, Įsruties, Vangrapės (rašyta — Unguriškė, Ungurupė), Romintės (Romintos), Pisos baseinus (didelė teritorija, kurios centre Įsrutis, dab. Černiachovskas, ir Gumbinė, dab. Gusevas). XIII a. viduryje Nadruva priklausė, atrodo, Mindaugo Lietuvai.
Nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, tai yra vakarinių baltų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 9
Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių baltų, kuriais laikytini ir kuršiai. Išlikusi po Ordino siautėjimo dalis kuršių, nadruvių, skalvių ir kitų vakarinių baltų XIV—XVI a. sulietuvėjo14.
Nadruviai, skalviai ir sūduviai įsibrovė į Sembą, ją nusiaubė ir pastatė Vėluvos pilį gynybai nuo brolių ir sembų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 107
Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino tolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami ir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė pastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo brautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330 bei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių. Vis dėlto štai kokios nuostabios esama dievo apvaizdos, nedarančios klaidingų sprendimų: ji taip patvarkė, kad šita pilis, kurią tuo metu nadruviai buvo pasistatę sau apsiginti, ilgainiui jiems pavirto kilpa ant kaklo ir atvedė prie žlugimo.
Sūduviai, nadruviai ir skalviai su didele kariuomene apsiautė ir smarkiai užpuolė Bysleidos pilį prie Bartenšteino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Kitais metais456 sūduviai, nadruviai ir skalviai, atitraukę su didele kariuomene, apsiautė Bysleidos pilį457, buvusią netoli Bartenšteino, miške, vardu Kartenė, ir ją smarkiai užpuolė. Šitai matydama, Nameda, Pasdraupučio motina, kilusi iš Mantiminų giminės458, tarė savo sūnums: „Gailiuosi jus pagimdžiusi, kadangi nenorite ginti nuo priešų nei savo gyvybės, nei savo genties”.
Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa (Pratorius M., Deliciae..., kn.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 65
Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § 2, r. 1. (VVU) 156; r. p. (MA) 276; š. p. 571). Prie Katinavos — upelis Romone ir vietovardis Romanuppen (Sch-K VII). Taigi Katinavos apylinkės — ryškus pagoniško kulto židinys.
Po Tirsko pasidavimo daug kilmingų Nadruvos vyrų su šeimynomis atėjo pas brolius, priėmė krikštą ir išsižadėjo stabų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui. 176 (171).
1274 metais magistras ir broliai nukreipė ginklus prieš nadruvius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
Apie dviejų Nadruvos žemės pilių užėmimą Retavos valsčiuje Brolis Konradas iš Tirbergo, magistras, turėdamas galvoje šių nadruvių sumanumą bei ištikimybę ir tai, kad, jiems pasitraukus pas brolius, Nadruvos žemė tapo smarkiai susilpninta, pasiuntė brolį Ditrichą, sembų žemės fogtą459, su kariuomene į Nadruvą. Šie, įsiveržę į Retavos valsčių460, jį nusiaubė, piešdami bei degindami, o paskui, patraukę 456 Abu Bartos užpuolimai (III, 173—174) vyko, atrodo, 1273— 1274 m.
Nadruviai kartu su sūduviais ir skalviais apsiautė Bysleidos pilį.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Nadruviai pastatė Vėluvos pilį, kad sutrukdytų broliams ir sembams įsiveržti į Nadruvos žemę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 107
Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių, skalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat būgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino tolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami ir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė pastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo brautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330 bei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių. Vis dėlto štai kokios nuostabios esama dievo apvaizdos, nedarančios klaidingų sprendimų: ji taip patvarkė, kad šita pilis, kurią tuo metu nadruviai buvo pasistatę sau apsiginti, ilgainiui jiems pavirto kilpa ant kaklo ir atvedė prie žlugimo.