Lietuvos istorijos žinių lobynas
grupe
20 teiginiai19 įrašai6 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 20 teiginiai ir visi 19 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–26 iš 26 rodomų įrašų
M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, dar XIX a. laikė skalvius ir nadruvius lietuviais.
PDF 8
Savo ruožtu dar XIX a. M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais,\npriėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai9.
1289 m. balandžio 23 d. brolis Meinhardas su kariuomene įžengė į skalvių žemę ir Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį.
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.\n\n\n\n\n 236 (229).
Magistras ir broliai, keršydami skalviams, įsiveržė į Skalvą, ją nusiaubė, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė.
PDF 156
Apie Skalvos žemės nusiaubimą Kadangi lengvai pelnomas atleidimas skatina dar daugiau nusidėti, reikėjo, kad skalviai už šitokį akiplėšišką nusikaltimą gautų sunkią bausmę, antraip jie ir ateityje galėtų mėginti šitaip nusižengti. Tad magistras ir broliai, norėdami atkeršyti, subūrė stiprią kariuomenę, kuri, įsibrovusi į Skalvos žemę, nusiaubė ją skersai ir išilgai, plėšdama ir degindama, toje jos dalyje, kuri susisiekia su Prūsijos žeme471, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus surištus išsivarė. Tuo metu Stinigutas472, skalvių vadas, ėmė juos vytis su didele kariuomene, o magistras ir broliai, šitai pastebėję, slaptai paspendė pasalas, užpuolė žygiuojančią skalvių kariuomenę, daug jų nukovė, o kitus privertė bėgti.
Sembų fogtas brolis Ditrichas su Ordino kariais įsiveržė į abipus Nemuno buvusią skalvių žemę ir užpuolė pilį būsimos Ragainės vietoje.
PDF 154
Apie Ragainės pilies užkariavimą\n\n Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir\ntūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose\nNemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar\nyra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
Skalviai ir lamatiečiai gyveno į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje.
PDF 54
Į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos\nžemupyje, gyveno skalviai, lamatiečiai, dar toliau į šiaurę, Klaipėdos apylinkėse (dab.\nLietuvos TSR šiaurės vakarų kampas), prasidėjo kuršių gyvenama teritorija (LAA, t. 3,\np. 18, žemėl. Nr. 9; plg. Pakarklis P. Klaipėdos srities gyventojų tautybė..., p. 173; SŽM,\nžemėl.).
Skalvių viešpačiai Surbantas, Svisdeta ir Surdeta paliko tėvonijas ir su šeimomis pasitraukė pas Ordino brolius.
PDF 158
Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną. Kai galingesnieji šios žemės žmonės, tokie, kaip viešpačiai [domini] Surbantas, Svisdeta ir Surdeta, pamatė, jog dievas ant jų baisingai užsirūstinęs, o broliams nuostabiai palankus, jie, nedrįsdami ilgiau dievo galybei priešintis, paliko tėvonijas ir vienas po kito patraukė pas brolius su visais savo namais ir šeimyna. Paprasti žmonės, išgirdę, kad jų kariuomenės vadai, vadovavę jiems karo metais, yra pasitraukę, irgi pasidavė krikščionių tikėjimui.
Prie Nemuno buvo pastatyta Skalvių pilis, skirta į Kristaus tikėjimą atsivertusiems skalviams gyventi.
PDF 178
Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą\n\n 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti\nkrikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio\nkankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei\nant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai\nreiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine,\npalikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą,\nsu 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau,\npastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.\n\n\n\n\n 236 (229).
Materialinės kultūros požiūriu skalviai prie Nemuno žemupio siejami su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių.
PDF 9
Kol kas nepakankamai aiški baltiškųjų galindų ir\nSasnos sričių genezė. Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai.\nMaterialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai\nprie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų,\nžemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13.
PDF 9
Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai.\nMaterialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai\nprie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų,\nžemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13.\n Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t.
Skalvių vyresnieji, susirinkę į sueigą, nusprendė pasiųsti 400 rinktinių vyrų į žygį prieš Labguvos pilį.
PDF 156
Apie Labguvos pilies sunaikinimą\n\n Sitai išgirdę, skalviai sunerimo iki širdies gelmių, o susirinkę į sueigą genties vyresnieji\n[seniores populi] pradėjo tartis, kaip atkeršyti. Vienu balsu visi nusprendė pasiųsti į žygį\n400 rinktinių vyrų, kurie, laivais priplaukę brolių pilį Labguvą470, staiga ją apyaušryje\nužėmė, kai žmonės ilsėjosi savo guoliuose, išžudė ten visus vyrus, sudegino pilį, o\nmoteris ir vaikus išsivedė su savimi drauge su didžiausiu grobiu.\n\n\n\n 469 D.
Archeologijos duomenys rodo, kad skalvių gentinė kultūra Nemuno ir Jūros santakos rajone buvo ryški nuo mūsų eros pradžios.
PDF 60
Archeologijos duomenys rodo, jog skalvių gentinė kultūra buvusi ryški (ypač Nemuno ir Jūros santakos rajone) nuo mūsų eros pradžios (LAA, 3, p. 10, 17—18 ir žemėlapiai 7—9 ir kt.; Engei K. und La Baume W., Kulturen..., p. 262, 269, 271, 274, 197; tų pačių, Atlas..., 1, žemėlapiai 8, 10—12; Таутавичюс A. 3., Балтские племена..., с. 48).
Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai.
PDF 9
Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai.\nMaterialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai\nprie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų,\nžemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13.\n Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t.
Dusburgietis Skalvos nusiaubimą aiškina kaip brolių kerštą skalviams už ankstesnį nusikaltimą.
PDF 156
Apie Skalvos žemės nusiaubimą Kadangi lengvai pelnomas atleidimas skatina dar daugiau nusidėti, reikėjo, kad skalviai už šitokį akiplėšišką nusikaltimą gautų sunkią bausmę, antraip jie ir ateityje galėtų mėginti šitaip nusižengti. Tad magistras ir broliai, norėdami atkeršyti, subūrė stiprią kariuomenę, kuri, įsibrovusi į Skalvos žemę, nusiaubė ją skersai ir išilgai, plėšdama ir degindama, toje jos dalyje, kuri susisiekia su Prūsijos žeme471, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus surištus išsivarė. Tuo metu Stinigutas472, skalvių vadas, ėmė juos vytis su didele kariuomene, o magistras ir broliai, šitai pastebėję, slaptai paspendė pasalas, užpuolė žygiuojančią skalvių kariuomenę, daug jų nukovė, o kitus privertė bėgti.
Skalvos centras buvo Ragainė (dab.
PDF 60
198 D.— Scalowia, in qua Scalowite, Jer.— Schalowen. Teritorija abipus Nemuno žemupio — rytuose maždaug iki Viešvilės, vakaruose iki Atmatos, šiaurėje siekė Sešuvies ir Jūros santaką, o pietuose ėjo iki Nemuno—Priegliaus takoskyros. XIII a. Skalvos centras buvo Ragainė (dab. Nemanas) kair. Nemuno krante.
Po Karaliaučiaus pastatymo nadruviai, skalviai ir sūduviai įsiveržė į Sembą, plėšė bei degino kraštą ir grįždami pastatė Vėluvos pilį.
PDF 107
Apie Sembos žemės nuniokojimą ir Vėluvos pilies pastatymą\n\n Tais pačiais metais, kai buvo pastatytas Karaliaučius, labai įtūžo kaimyninės nadruvių,\nskalvių ir sūduvių gentys už tai, kad sembai pasidavė tikėjimui ir broliams (jie mat\nbūgštavo, kad dėl tos priežasties ir jiems teksią pasiduoti tikėjimui, kaip ir patvirtino\ntolesnė įvykių eiga), todėl, sutelkę galingą kariuomenę, įsibrovė į Sembos žemę, piešdami\nir degindami; daug žmonių paėmė į nelaisvę ir nukovė, o grįždami atgal, susimanė\npastatyti pilį Vėluvoje329, norėdami sutrukdyti broliams ir sembams netikėtai ir be vargo\nbrautis į Nadruvos žemę. Pastatę šią pilį, jie sugrįžo pas savuosius, palikę pilyje Tirską330\nbei jo sūnų Maudelį331 su daugybe ginklanešių.
Skalviai laivais priplaukė Labguvos pilį, apyaušryje ją užėmė, išžudė vyrus, sudegino pilį, o moteris ir vaikus išsivedė.
PDF 156
Apie Labguvos pilies sunaikinimą\n\n Sitai išgirdę, skalviai sunerimo iki širdies gelmių, o susirinkę į sueigą genties vyresnieji\n[seniores populi] pradėjo tartis, kaip atkeršyti. Vienu balsu visi nusprendė pasiųsti į žygį\n400 rinktinių vyrų, kurie, laivais priplaukę brolių pilį Labguvą470, staiga ją apyaušryje\nužėmė, kai žmonės ilsėjosi savo guoliuose, išžudė ten visus vyrus, sudegino pilį, o\nmoteris ir vaikus išsivedė su savimi drauge su didžiausiu grobiu.\n\n\n\n 469 D.
Ordino broliai kariavo daug karų su skalviais, o pasitraukus skalvių vadams paprasti žmonės pasidavė krikščionių tikėjimui.
PDF 158
Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną. Kai galingesnieji šios žemės žmonės, tokie, kaip viešpačiai [domini] Surbantas, Svisdeta ir Surdeta, pamatė, jog dievas ant jų baisingai užsirūstinęs, o broliams nuostabiai palankus, jie, nedrįsdami ilgiau dievo galybei priešintis, paliko tėvonijas ir vienas po kito patraukė pas brolius su visais savo namais ir šeimyna. Paprasti žmonės, išgirdę, kad jų kariuomenės vadai, vadovavę jiems karo metais, yra pasitraukę, irgi pasidavė krikščionių tikėjimui.
Narbutas Merkinės seniūnijos kaimiečius laikė senovės skalvių palikuonimis, nuo seno gyvenusiais tikrosios Lietuvos plotuose.
PDF 213
Bū-\nlent tokiuose kraštuose radome daugiau negu tikėjomės\n215\n\n## Puslapis 213\n\npalankiausios dirvos lietuvių tautos praėjusiems amžiams\narba senienoms, išlikusiems gyviems paminklams tyrinėti;\nprietarai, įpročiai, papročiai, namų manieros, kalba, nau\ndojami įrankiai, drabužiai, padavimai, pasakojimai, šne\nkos, dainos, dialektiniai kalbų skirtumai ir viskas liudija\nlietuvių bruožų originalumą. Atsiskyrę dideliuose miškuo\nse, tarp smėlio kalvų, neįžengiamų pelkių, tarp didelių\nežerų kaimiečiai, kaip Merkinės seniūnijoje, yra tikri pa\nlikuonys senovės skalvių genties, kuri nuo seno apsigy\nveno dideliuose tikrosios Lietuvos plotuose. Čia jau ne\nkalbu apie ištisas lietuvių gyvenamas apskritis, esančias\nlietuviams priklausančių žemių viduryje, kur išliko gryna\nkalba ir daug kitų tautiškumo bruožų.
Apie Labguvos pilies sunaikinimą Sitai išgirdę, skalviai sunerimo iki širdies gelmių, o susirinkę į sueigą genties vyresnieji [seniores populi] pradėjo tartis, kaip atkeršyti.
PDF 156
Apie Labguvos pilies sunaikinimą\n\n Sitai išgirdę, skalviai sunerimo iki širdies gelmių, o susirinkę į sueigą genties vyresnieji\n[seniores populi] pradėjo tartis, kaip atkeršyti. Vienu balsu visi nusprendė pasiųsti į žygį\n400 rinktinių vyrų, kurie, laivais priplaukę brolių pilį Labguvą470, staiga ją apyaušryje\nužėmė, kai žmonės ilsėjosi savo guoliuose, išžudė ten visus vyrus, sudegino pilį, o\nmoteris ir vaikus išsivedė su savimi drauge su didžiausiu grobiu.\n\n\n\n 469 D.
Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną.
PDF 158
Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną. Kai galingesnieji šios žemės žmonės, tokie, kaip viešpačiai [domini] Surbantas, Svisdeta ir Surdeta, pamatė, jog dievas ant jų baisingai užsirūstinęs, o broliams nuostabiai palankus, jie, nedrįsdami ilgiau dievo galybei priešintis, paliko tėvonijas ir vienas po kito patraukė pas brolius su visais savo namais ir šeimyna. Paprasti žmonės, išgirdę, kad jų kariuomenės vadai, vadovavę jiems karo metais, yra pasitraukę, irgi pasidavė krikščionių tikėjimui.
Tuo metu Stinigutas472, skalvių vadas, ėmė juos vytis su didele kariuomene, o magistras ir broliai, šitai pastebėję, slaptai paspendė pasalas, užpuolė žygiuojančią skalvių kariuomenę, daug jų nukovė, o kitus privertė bėgti.
PDF 156
Apie Skalvos žemės nusiaubimą Kadangi lengvai pelnomas atleidimas skatina dar daugiau nusidėti, reikėjo, kad skalviai už šitokį akiplėšišką nusikaltimą gautų sunkią bausmę, antraip jie ir ateityje galėtų mėginti šitaip nusižengti. Tad magistras ir broliai, norėdami atkeršyti, subūrė stiprią kariuomenę, kuri, įsibrovusi į Skalvos žemę, nusiaubė ją skersai ir išilgai, plėšdama ir degindama, toje jos dalyje, kuri susisiekia su Prūsijos žeme471, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus surištus išsivarė. Tuo metu Stinigutas472, skalvių vadas, ėmė juos vytis su didele kariuomene, o magistras ir broliai, šitai pastebėję, slaptai paspendė pasalas, užpuolė žygiuojančią skalvių kariuomenę, daug jų nukovė, o kitus privertė bėgti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 154
Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir\ntūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose\nNemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar\nyra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.\nKai skalviai ryžosi priešintis, brolių lankininkai, leisdami strėlę po strėlės, juos nustūmė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tuo metu Stinigutas472, skalvių vadas, ėmė juos vytis su didele kariuomene, o magistras ir broliai, šitai pastebėję, slaptai paspendė pasalas, užpuolė žygiuojančią skalvių kariuomenę, daug jų nukovė, o kitus privertė bėgti. 186 (181). Apie tai, kaip norėta išduoti brolius Gyveno vienas galingas skalvių vyras, vardu Sarkis, pilininkas Sarkų pilies473, šitaip pavadintos nuo jo vardo ir stovėjusios toje Skalvos dalyje, kuri Lietuvos žemės pasienyje474. Neturėdamas pakankamai karių, su kuriais galėtų smogti broliams, 471 Turima galvoje Skalvos žemės į pietus nuo Nemuno.
Susietas teiginys: t-015
Susieti teiginiai: t-015
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai. Materialinės kultūros požiūriu nadruviai, manoma, buvę artimesni prūsams, o skalviai prie Nemuno žemupio siejęsi su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių (žemutinių lietuvių) ir latvių13. Šiuo metu nadruviai ir skalviai kalbos požiūriu priskiriami prie prūsų, t. y. vakarinių baltų, kuriais laikytini ir kuršiai.
Susietas teiginys: t-008
Susieti teiginiai: t-008
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų. Kai skalviai ryžosi priešintis, brolių lankininkai, leisdami strėlę po strėlės, juos nustūmė.