NKVD minima kaip sovietinė saugumo ir represinė struktūra, susijusi su 1940-1941 m. areštais, bėgimo į Vokietiją kontrolės planais, sovietizavimu teroru ir pokario kova prieš Lietuvos partizanus. 1945-1946 m. Lietuvoje dislokuota NKVD kariuomenė, o NKVD ir NKGB skyriai koordinavo baudžiamąsias operacijas, gaudynes, tardymus ir agentų verbavimą.
Tai pražūtingai atsiliepė žydams – daugybė jų, besitraukiančių į Rytus, \ngrąžinti atgal lietuvių sukilėlių arba sugrįžo patys, nes kelyje į Maskvą \njuos aplenkė vermachtas, o iš kitos pusės, sovietų kariai ir NKVD prie \nvidinės sienos stabdė žmonių traukimąsi į Rusiją, laikydami juos dezerty-\nrais, panikos skleidėjais, vos tik pamatę dokumentus lietuvių kalba įtari-\nnėjo šnipinėjimu. Nuo pirmų nacių okupacijos dienų žydai pajuto dalies \ngyventojų neapykantą.
So- vietizavimą teroru grindė slaptoji tarnyba NKVD: pylėsi naktiniai areštai, žmones imta kalinti ir tremti į SSRS gilumą. Net didžiausi SSRS simpatikai prikando liežuvius – bolševizmą galima pažinti tik jame pagyvenus. Represijos ir 1941 metų Birželio sukilimas Represijos, areštai, deportacijos, jų baimė – sudedamoji bolševikų vykdytos politikos dalis.
Kovai su partizanais Lietuvoje dislokuota gausi NKVD kariuomenė: 1945 m. vasarą joje buvo iki 20 tūkst., 1946 m. – apie 14 tūkst. karių. NKVD ir NKGB skyriai, įsikūrę visose apskrityse, koordinavo baudžiamąsias ope- racijas, vadovavo joms ir žmonių gaudynėms, tardė suimtuosius, verbavo agentus. Kovai su lietuvių partizanais okupacinė valdžia prie NKVD įkūrė „naikintojų batalionus“, lietuvių vadintus stribais (santrumpa nuo rus. pa- vadinimo istrebitelnyje bataliony), į kuriuos agitavo stoti vietinius gyvento- jus.
Išdavikas pranešė tikslią partizanų dislokacijos vietą. Liepos 22 d. apie 1500 NKVD karių ir stribų apsupo partizanų stovyklą. Partizanai nuo 10 iki 13 valandos drąsiai atmušinėjo priešo atakas.