Santrauka

Sudegusiam trobesiui senu įpročiu sakydavo, kad jį aplankė šventa ugnelė. Užsidegus trobesiui kai kurie lietuviai nenorėdavo jo gesinti, nes ugnelę laikė šventą ir įsižeidžiančią.

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

  • kategorija: religinė praktika

Atlikimas

Nenurodyta

Paskirtis

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-003 Sudegusiam trobesiui senu įpročiu sakydavo, kad jį aplankė šventa ugnelė.c-002
t-004 Užsidegus trobesiui kai kurie lietuviai nenorėdavo jo gesinti, nes ugnelę laikė šventą ir įsižeidžiančią.c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Užsidegus trobesiui kai kurie lietuviai nenorėdavo jo gesinti, nes ugnelę laikė šventą ir įsižeidžiančią.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

raštininkas, gyvenęs galan septynioliktojo amžiaus, sako, jog, jam gyvojant, lietuviai, trobesiui užsidegus, nenorėję gesyti, tardami, jog ugnelė gesoma pykstanti. Šiandien Žalgirėnuose apie Pinską taip pat niekaip negesantys žmonės trobesio degančio, idant ugnelės pikčiau nesužyžintų^806 , ir apstoję kūrenantys trobesį it laužą. Kam norint sudegus, senu įpročiu sako: „Tą ugnelė šventa aplankė.“ Perkūnijos ugnį daug stigavoja iki šiai dienai, jog ožkos pienu tegalį užgesyti, kas niekų kalba yra, nesgi ir pačiu vandeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Sudegusiam trobesiui senu įpročiu sakydavo, kad jį aplankė šventa ugnelė.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Kam norint sudegus, senu įpročiu sako: „Tą ugnelė šventa aplankė.“

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai